Utenos rajono Sudeikių ugniagesių komandoje dirbantis Algimantas Bernotas beda pirštu į kaimyną – Utenos apskrities policijos komisariato kriminalistą Algirdą Vilkauską. Esą iš jo kiemo nuotekos srūva į vandens telkinį.
Įvairiausio plauko komisijų vizitai, patikrinimai, raštai, pasiekę ne tik Uteną, bet ir Seimą Vilniuje. Bet kaimynų kivirčui, įsiplieskusiam prieš penkerius metus, galo nematyti.
Kaltas drenažo vamzdis?
Utenos aplinkosaugininkai kaip išganymo laukia centralizuoto vandentiekio nuotekų sistemos projekto įgyvendinimo Sudeikiuose pabaigos šį rudenį. Gal tuomet kaimynai, kurių namus pasieks kanalizacijos vamzdžiai, liausis pykęsi?
O kol kas Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas atlieka eilinį patikrinimą, per kurį vėl mėgins nustatyti, ar A.Vilkauskas teršia A.Bernoto sklype esantį tvenkinį.
Tuo tarpu A.Bernotas ant stalo dėlioja nuotraukas, kurios esą iliustruoja, kas plaukia į jo kūdrą. Štai mėšlo krūvos iš kaimynų tvarto, štai vandenyje plaukiančios fekalijos.
A.Bernotas įsitikinęs, kad kaltas drenažo vamzdis, iš kurio visas tas „gėris“ srūva į jo kūdrą. Tereikėtų iškasti 20-30 metrų griovį, pakloti naują drenažą į pievas ir vanduo kūdroje būtų. Bet kaimynas, anot A.Bernoto, pasakė „ne“.
Kadaise gyveno draugiškai
Ūkininkaujantis A.Bernotas prieš keletą metų su kaimynais gerai sutarė, kartu dirbo žemės ūkio darbus, vienas kitam padėdavo iš tvartų mėšlą išvežti. Bet A.Vilkauskui tapus kriminalistu, ant jo kaimyno, padėtis pasikeitė.
Kaimynai vienas kitam mėšlo į laukus išvežti nebepadėdavo, o pajutęs, kad pasmirdo kūdros vanduo, A.Bernotas pirmiausia kreipėsi į Utenos aplinkosaugininkus.
Jie atsakė, kad drenažo vamzdžio užkišti nevalia, nes tai yra valstybei priklausantys įrenginiai.
„Nuėjęs aš jų ir klausiu: nuo kada drenažo vamzdžiu gali tekėti išmatos? Nieko man neatsakė“, – prisiminė konflikto pradžią A.Bernotas.
Gal ir būtų Sudeikių gyventojas numojęs ranka dėl smirdinčio kūdros, bet jos vandens reikėjo galvijams girdyti. Tad raštais jis užvertė Utenos rajono valdžios įstaigas, vietos politikus, du kartus kreipėsi į neseniai aplinkos ministru buvusį Valentiną Mazuronį.
Gal ir teršia, gal ir ne
Kriminalistas A.Vilkauskas nepanoro kalbėti apie konfliktą su kaimynu: „Nieko nekomentuosiu. Nenoriu bendrauti su žiniasklaida. Yra įstaigos, kurios tiria. Tegu jų atstovai ir kalba.“
Ne vieną patikrinimą jau atlikusio Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Lauris Martišius patvirtino, kad ir dabar jo pavaldiniai dirba tirdami Sudeikių atvejį.
„Nedidelė tikimybė yra, kad išteka nedidelis kiekis teršalų“, – miglotai kalbėjo L.Martišius.
Jo nuomone, vienas kaimynų šį atvejį mėgina pateikti kaip išskirtinį. Ir tikrai ne tik Sudeikiuose daug kas lengviau atsidustų, jei šią Utenos rajono gyvenvietę pasiektų kanalizacijos vamzdžiai.
