Vilniaus rajone buvusį paukštyną privatizavę žemės ūkio bendrovės „Vanaginė“ savininkai negali naudotis nei didžiule teritorija, nei išlikusiais pastatais. Mat sklypą po keliais pastatais įsigijo kitas asmuo, rašo „Lietuvos rytas“.
Kad bendrovės šeimininkai galėtų patekti į savo valdas, sklypo savininkas reikalauja mokėti už žemės nuomą. Sklypas privatus, todėl jo šeimininkas pats nustatė ir nuomos kainą.
Nori pažaboti apetitą
„Leidimas susigrąžinti žemę po svetimais pastatais iš karto išprovokuoja konfliktą.
Kad sklypų savininkai negalėtų piktnaudžiauti ir reikalauti pinigų iš žmonių, priverstų naudotis šia žeme, siūlome keisti įstatymą“, – kalbėjo teisės akto pataisas jau parengęs Seimo narys Artūras Paulauskas.
Siūloma, kad sklypų, ant kurių stovi kitų asmenų pastatai ar yra įrengtos poilsiavietės, savininkams mokama kompensacija negalėtų būti didesnė nei valstybės žemės mokestis.
Tuomet sumažėtų ir teismuose nagrinėjamų ieškinių. Nuomos kainą patys nusistatę tokios žemės savininkai reikalauja, kad ją mokėtų gyventojai, priversti naudotis jų sklypuose esančiais keliais, pastatais ar vandens telkiniais.
Teismus pralaimėję žemės nuomininkai kreipiasi į Seimą.
Neseniai parlamentarai suko galvą, kaip išspręsti tvenkinio ir po juo esančios žemės savininkų konfliktą.
Reikalauja pusės milijono
„Vanaginės“ vadovai teismams taip pat neįrodė, kad dalies sklypo savininkas iš jų reikalauja nepagrįstai didelio mokesčio. Netrukus jų skundą nagrinės Aukščiausiasis teismas.
Vilniaus apygardos teismas, o vėliau ir Apeliacinis teismas patenkino dalies sklypo savininko Genadijaus P. prašymą ir nustatė, kad bendrovė jam kas mėnesį privalo mokėti po 13 416 litų, o per metus – beveik 161 tūkstantį litų.
„Vanaginė“ su sklypo savininku bylinėjasi nuo 2009 metų. Per tą laiką ieškinio suma išaugo beveik iki pusės milijono litų.
Nuomoja po vieną pastatą
Dar 1992 metais vietoj Gulbinų paukštininkystės valstybinio ūkio bendrovę „Vanaginė“ įkūrę verslininkai 14 hektarų žemės sklype planavo toliau auginti paukščius.
Tačiau į jų teritoriją koją įkėlę naujieji žemės savininkai šiuos planus sujaukė.
2005 metais iš žemę susigrąžinusios Vilniaus rajono gyventojos Genadijus P. įsigijo 3,2 hektaro sklypą, esantį po katilinės, siurblinės, pašarų cecho ir poros paukštidžių pastatais.
Negalėdama auginti paukščių ar planuoti kito verslo, bendrovė pradėjo nuomoti pastatus. Teritorijoje, esančioje netoli Didžiosios Riešės, įsikūrė keletas autoservisų, veikia žuvų rūkykla.
Sklypu naudotis negali
„Vanaginės“ vadovai piktinosi, kad leidimas susigrąžinti žemę po svetimais pastatais padeda iš anksto suplanuoti aferas.
„Ryžtis pirkti žemę po svetimais pastatais gali tik žmogus, numatęs tolesnius žingsnius, – išvyti savininkus.
Mes nuolat buvome emociškai spaudžiami, kartu buvo siūloma mums patiems nusipirkti tą 3,2 hektaro sklypą. Tiktai pasiūlymo kaina buvo 6 milijonai litų“, – kalbėjo vienas „Vanaginės“ savininkų Viktoras Naboiščikovas.
Bendrovės pasamdyti turto vertintojai traukė pečiais – žemė po ūkiniais „Vanaginės“ pastatais ir inžineriniais tinklais nė iš tolo nebuvo tiek verta.
Jos vertę mažina ir tai, kad Vilniaus apskrities administracija dar 2001-aisiais nustatė, jog šis sklypas yra servitutinis – jis naudojamas bendrovės pastatų eksploatacijai.
Pastatų griauti nežada
Bendrovės savininkai neabejoja, kad prie pat Vilniaus ribos esantis sklypas būtų patrauklus gyvenamųjų namų statybai ar kitai komercinei veiklai. Tačiau pirmiausia reikėtų nugriauti buvusio paukštyno pastatus, o kol kas to daryti neketinama.
„Jeigu sklypas būtų tuščias, jo vertė būtų visai kitokia nei apstatyto menkaverčiais pastatais“, – aiškino turto vertintojų bendrovės „Impeksservis“ direktorius Juozas Jarmala.
Jis nesiėmė vertinti sklypo, kol tebevyksta teisiniai ginčai: „Pati žemė nėra bevertė, nesvarbu, kas ant jos stovi – tvartas ar Vyriausybės rūmai.“
Be teismo neišsivertė
Po paukštidžių pastatais 3,2 hektaro sklypą įsigijęs Genadijus P. anksčiau „Lietuvos rytui“ yra sakęs, kad nė nenutuokė, į kokią situaciją paklius.
„Šį sklypą pirkau už paskolą. Norėjau su bendrovės savininku V.Naboiščikovu sutarti, ką būtų galima kartu padaryti. Gal būtų galima kartu viską parduoti? Ar aš nupirkčiau pastatus, ar jie iš manęs sklypą.
Iš pradžių bendravome normaliai. Bet vėliau jis atsisakė mokėti nuomą. Ketverius metus kas mėnesį vaikščiojau, kad gaučiau nors kiek pinigų, tačiau sutarti nepavyko.
Tuomet ir kreipiausi į teismą, kad priteistų pinigus už nuomą. Kiekvieną teismo posėdį siūliau jiems susitarti gražiuoju.
Ką man daryti? Juk kas mėnesį bankui už paskolą moku apie 15 tūkstančių litų“, – kalbėjo vilnietis.
Sklypai su kito savininko pastatais nuvertėja
Steponas Deveikis
Turto vertinimo priežiūros tarnybos vyriausiasis specialistas
„Žemės sklypo ir statinio vertės atskyrimo klausimas tarptautinėje ir nacionalinėje turto vertinimo praktikoje nėra naujas.
Šiuo konkrečiu atveju kitam savininkui priklausančiais statiniais užstatytos žemės rinkos vertė negali būti ir nėra tapati laisvo sklypo vertei. Toks sklypas yra ne toks vertingas, nes jo panaudojimas priklauso nuo esamų pastatų naudojimo sąlygų.
Visada turi būti atsižvelgiama į esamą turto naudojimą, o ne į jo perspektyvą ar ateities sumanymus. Jei žemės ir pastatų savininkai skirtingi, jokie ateities projektai nėra galimi be bendro protingo ir sąžiningo susitarimo, sudaryto nepiktnaudžiaujant savo teise.“
