„Situacija, kuri yra Estijoje ir Latvijoje, yra visiškai
kitokia. Mes nuo pat pradžių pasirinkome savo galimybę ir tapome
Lietuvos piliečiais, ir nuo to prasidėjo visa mūsų istorija. Savo
teises mes bandome teisėtais būdais užtikrinti, turime problemų,
be abejo, ir švietime, ir socialiniame gyvenime, bet pasakyti, kad mes
skiriamės nuo visų kitų piliečių, – Konstitucijos nuostatose
niekur nepasakyta, kad mes turime būti skriaudžiami. Mūsų
situacija tikrai kitokia, ir apibendrinti negalima“, – žurnalistams
Seime antradienį sakė L.Dmitrijeva.
Atgavusi nepriklausomybę Lietuva suteikė pilietybę visiems
gyventojams, todėl šalyje, priešingai nei Latvijoje ir Estijoje,
nėra rusakalbių, neturinčių šalies pilietybės. Latvijos ir
Estijos rusakalbiai turi pereiti natūralizacijos procesą.
Už žmogaus teises atsakingas Rusijos Užsienio reikalų
ministerijos atstovas Kostantinas Dolgovas Latvijos, Lietuvos ir
Estijos rusų bendruomenių atstovų konferencijoje pareiškė, kad
tarptautinė bendruomenė turi reaguoti „į grubius Baltijos šalyse
gyvenančių rusakalbių gyventojų teisių pažeidimus“.
Klausiama, ar, jos manymu, Lietuvoje pažeidžiamos rusakalbių
teisės, Rusų sąjungos atstovė L.Dmitrijeva atsakė, kad „skurdas
neturi tautybės“.
„Man atrodo, skurdas, nedarbas neturi tautybės, ir mes visi
turime su tuo kovoti. Ir rusai išvažiuoja, ir lietuviai
išvažiuoja, emigruoja, va kur yra didelė problema, į kurią mes
turime atkreipti dėmesį, tos problemos visiems yra vienodos“, –
kalbėjo L.Dmitrijeva.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas
„darbietis“ Artūras Paulauskas sako, jog tokie pareiškimai kelia
susirūpinimą, ir reikalingas bendras visų trijų valstybių atsakas.
„Tas pasisakymas yra žmogaus, kuris dirba Rusijos URM ir
atsakingas už žmogaus teises, demokratijos laisvių įgyvendinimą,
ir tas jo pasisakymas nėra vien jo asmeninė nuomonė. Tas sakinys,
kad mes nesustosime, nesitaikstysime, akivaizdu, kad galima ir
grasinimo formą įžiūrėti šitame reikale. Aš manau, kad visada
pradžioje būna žodis, o šie žodžiai kartojami ir kartojami, tai
ne pirmas kartas, o po to tie žodžiai virsta veiksmais“, –
žurnalistams Seime sakė A.Paulauskas.
Pasak NSGK vadovo, nors Lietuva atskirai ir neminima, vėliau
pereinama prie Baltijos valstybių apibrėžties. „Formaliai Lietuva
neminima, minima Estija, Latvija, bet po to pereinama prie
„Pabaltijo“, tai apima tris valstybes. Manau, turėtų būti kartu
reakcija visų trijų valstybių, duoti atkirtį tokiam pareiškimui,
kad rusakalbių teisės yra gerbiamos, saugomos, užtikrinamos, ir
kitos šalies valdžiai tikrai jų ginti nereikia, ir mes neleisime
kištis į mūsų suverenios valstybės reikalus“, – pabrėžė
NSGK vadovas.