Auditorių išvados: valstybės turtas valdomas netinkamai

Valstybės kontrolė pateikė Vyriausybei aštuonias išvadas – dėl 2013 m. valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo, Privalomojo sveikatos draudimo, VĮ Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo, Privatizavimo, Garantinio ir Rezervinio (stabilizavimo) išteklių fondų ir nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio bei skolos ataskaitų.

Valstybės kontrolierė G.Švedienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valstybės kontrolierė G.Švedienė.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Oct 1, 2014, 11:47 AM, atnaujinta Jan 29, 2018, 12:56 AM

„Auditų rezultatai rodo, kad biudžetų vykdymo ataskaitos sudaromos be didesnių klaidų. Tačiau dėl Privatizavimo fondo finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo pareiškėme neigiamą nuomonę, nes pasigedome ne tik atidumo, bet ir kompetencijos tvarkant buhalterinę apskaitą. Naudojant fondų lėšas ir valdant turtą neišvengta ir teisės aktų pažeidimų“, – kalbėdama apie auditų rezultatus pažymėjo valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė. Įvertinus valstybės biudžeto vykdymą, nustatyta, kad pažeidžiant teisės aktus buvo panaudota 84,7 mln. litų, arba 0,3 proc. visų valstybės biudžeto asignavimų.

Šios lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, neekonomiškai, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymą, investicijas reglamentuojantį įstatymą, padarant žalą valstybei, pažeidžiant finansinę drausmę ar nesilaikant darbo apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų.

Be to, 45,8 mln. litų valstybės biudžete nenumatytų išlaidų apmokėta tiesiogiai iš skolintų lėšų neperskirsčius jų per valstybės biudžetą.

Apibendrindami, kaip valdomas valstybės turtas, auditoriai pabrėžia, kad pažeidimų pobūdis daugelį metų iš esmės nesikeičia.

Pavyzdžiui, valstybės turtu leidžiama naudotis neatlygintinai kitiems ūkio subjektams ir jiems gauti naudą, turtas perduodamas valdyti nepasirašius sutarčių, nekontroliuojama, ar perdavus valdyti, jis naudojamas pagal paskirtį, tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomojamos įstaigose jau nedirbantiems asmenims ir už nepagrįstai mažą kainą, nuomojamas be viešojo nuomos konkurso, neteisingai apskaičiuojamas nuomos mokestis.

Vertinant Privatizavimo fondo lėšų ir turto valdymą nustatyta atvejų, kai Valstybės turto fondas nesiekė, nekontroliavo ir neužtikrino, kad jam patikėtas turtas būtų valdomas taip, kad iš jo valstybė gautų kiek galima daugiau naudos, savo neveikimu privačioms bendrovėms sudarė sąlygas gauti naudos neatlygintinai naudojantis valstybės turtu.

Nustatyta, kad pagal panaudą perduotas technikos sporto šakoms plėtoti turtas buvo naudojamas ne pagal paskirtį.

Atlikus Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) auditą nustatyta, kad skiriant pinigus užimtumui didinti ir susijusioms įstaigoms išlaikyti nesiremta lėšų poreikio analize, išsamiais skaičiavimais ir 2013 m. į Užimtumo fondą pervesta 3,7 mln. litų daugiau, nei šiam tikslui buvo patvirtinta 2013 m. fondo biudžete.

Taip pat 640,6 tūkst. litų fondo lėšų panaudota padengti Užimtumo fondo administravimo išlaidas, nors teisės aktuose toks lėšų naudojimas nėra numatytas.

Tarpusavyje nesuderinus teisės aktų nuostatų dėl kompensacijos už sveikatos draudimo įmokų administravimą, Sodra 2013 m. negavo 15,2 mln. litų pajamų už šių įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą.

Apie šiuos neatitikimus buvo žinoma, tačiau atitinkami įstatymų pakeitimai nebuvo laiku inicijuoti. Fondo valdyba taip pat neišnaudojo galimybių iš dviejų komercinių bankų išreikalauti Valstybinio socialinio draudimo įstatyme įteisintų nemokamų fondo lėšų apyvartos operacijų ir 2013 m. sumokėjo 15,2 mln. litų už socialinio draudimo išmokų įskaitymą į gavėjų sąskaitas.

Taip pat nustatyta, kad 2013 m. Sodros teritoriniai skyriai dalį (iš viso 208 mln. Lt) motinystės (tėvystės) pašalpų, mokėtų vienam iš tėvų už vaikus nuo 1 iki 2 metų, mokėjo neišėjusiems vaiko priežiūros atostogų asmenims, be to, šias pašalpas skaičiavo taikydami nevienodus principus.

Atliekant Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) auditą, Valstybinė ligonių kasa atsisakė pateikti visą auditui atlikti reikalingą informaciją apie ŽIV/AIDS užsikrėtusiems pacientams atliktus laboratorinius kraujo tyrimus, už kuriuos buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų. Todėl negauta patikimų įrodymų, kad 794,2 tūkst. litų šio biudžeto lėšų buvo sumokėta už faktiškai atliktus kraujo tyrimus.

Dėl audito metu nustatytų neatitikimų auditoriai negalėjo įvertinti ir 2,6 mln. litų PSDF biudžeto lėšų, skirtų sumokėti už greitosios medicinos pagalbos centralizuotų dispečerinių tarnybų paslaugas, panaudojimo teisėtumo, nes šios paslaugos didesniu baziniu įkainiu apmokėtos tinkamai neįvertinus šių tarnybų atitikimo teisės aktuose tokiam apmokėjimui keliamiems reikalavimams.

Vertinant PSDF lėšų panaudojimą nustatyti ir viešųjų pirkimų pažeidimai. VšĮ Vilniaus universiteto Onkologijos institutas ir VšĮ Kauno klinikos 588,2 tūkst. litų PSDF biudžeto lėšų, skirtų jodo I-125 šaltiniams įsigyti, panaudojo pažeisdamos lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus.

Šiuos principus pažeidė ir Valstybinė ligonių kasa atviro konkurso būdu vykdydama peritoninės dializės tirpalų viešąjį pirkimą (vertė – 3, 4 mln. litų be PVM).

Ji tirpalų pirkimo sąlygose nurodė tiekėjų konkurenciją ribojančias sąlygas. Ta pati įstaiga už 270,3 tūkst. litų pirko nekokybiškus lęšiukus iš pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančio tiekėjo ir dėl netinkamai parengtų pirkimo sąlygų negalėjo pasinaudoti perkamų lęšiukų pavyzdžių bandymų rezultatais.

Sveikatos apsaugos ministerija, neturėdama įgaliojimų disponuoti PSDF lėšomis, Valstybinei ligonių kasai pavedė skirti papildomas tikslines fondo lėšas Vilniaus priklausomybės ligų centro išlaikymui, nors šis centras turėjo būti išlaikomas iš Sveikatos apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Valstybinė ligonių kasa šias lėšas (2 mln. litų) skyrė Priklausomybės ligų gydymo programai vykdyti, nepagrindusi jų poreikio ir nesant paskirstymo kriterijų, nenurodžiusi jokių papildomų programos vykdymo užduočių, jų rezultatų ar įvertinimo kriterijų, kuriuos būtų turėjęs pasiekti centras.

Atlikus audito procedūras Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ir Garantiniame fonduose reikšmingų klaidų nenustatyta. Audito metu Garantiniame fonde fiksuotos įmonių administratorių klaidos, kurių nepastebėjo Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos specialistai, buvo geranoriškai ištaisytos ir 47,5 tūkst. litų Garantinio fondo permoka dar auditui nepasibaigus buvo grąžinta į valstybės iždą.

Antrus metus iš eilės sudaromas ir nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys. Įvertinę 2013 m. nacionalinį ataskaitų rinkinį auditoriai pažymėjo, kad mūsų valstybei priklausančio turto vertė dar nėra žinoma, nes apskaitoje neregistruojama ir finansinėse ataskaitose nenurodoma miško žemės ir miško vertė, didelė dalis kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitoje užregistruotos simboline vieno lito verte, laisva valstybinė žemė neregistruota Nekilnojamojo turto registre ir neįvertinta pagal teisės aktų reikalavimus.

Atlikę auditus auditoriai konstatavo, kad Vyriausybė 2013 metais prisiimdama skolinius įsipareigojimus laikėsi teisės aktų reikalavimų, tačiau to negalima pasakyti apie kai kurias savivaldybes.

Šias išvadas Valstybės kontrolė iki spalio 10 d. pateiks svarstyti Seimui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.