Baltijos jūros regione keičiasi rotaciniu pagrindu dislokuoti JAV kariai. Amerikiečių desantininkus keičia pėstininkai, su savimi iš Teksaso atsigabenantys ir savo sunkiąją techniką, įskaitant 20 tankų. Tiesa, Lietuvoje mes kol kas šių grėsmingų karo monstrų neišvysime, tačiau jie bus visai netoli – mūsų kaimynų žemėje (Latvijoje).
Pirmieji amerikiečių kariai į Lietuvą atvyko jau prieš kelias dienas. Iš viso naujoje pamainoje mūsų šalyje bus apie 160 JAV Sausumos pajėgų 1-osios kavalerijos divizijos 1-osios brigados karių, iš savo nuolatinės dislokacijos vietos Teksase taip pat atsigabenančių šarvuotųjų transporterių „Stryker“ ir pėstininkų kovos mašinų „Bradley“.
Visame regione dabar dislokuotus desantininkus pakeis apie 700 pėstininkų. Karių pasikeitimas iš viso turėtų užtrukti apie dvi savaites.
„Mūsų tikslas – pademonstruoti savo įsipareigojimus sąjungininkams, – agentūra „Reuters“ cituoja JAV Sausumos pajėgų 1-osios kavalerijos divizijos 1-osios brigados, dar vadinamos „Ironhorse“ („Plieninis žirgas“), viešųjų ryšių karininką kpt. Johną Farmerį. – Mūsų dislokavimas čia gal ir užtruks ilgiau nei lengviau ginkluotų karių. Tačiau nėra nieko geriau už tanką, jei iš tiesų norite padaryti įspūdį.“
Kariškiai teigia, kad tai yra pirmas kartas po Šaltojo karo pabaigos, kai jie iš Jungtinių Valstijų turėjo siųsti šarvuotąjį pastiprinimą į Europą.
Operacija „Atlantic Resolve“
JAV kariškių buvimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra dalis JAV vykdomos operacijos „Atlantic Resolve“ („Atlantinis ryžtas“), kuria siekiama pademonstruoti kolektyvinės gynybos garantijas. Čia amerikiečiai įsikūrę jau nuo balandžio, stiprėjant Rusijos agresijai prieš Ukrainą ir po Krymo aneksijos.
Baltijos šalims bei Lenkijai nerimaujant dėl Rusijos veiksmų, į regioną dalyvauti pratybose atsiųsta 600 JAV desantininkų. Po kelių mėnesių į Lietuvoje vykusias pratybas porai savaičių buvo atgabenta ir Danijos kariuomenės tankų „Leopard 2 A5“. Dabar juos mūsų regione keičia 68 tonas sveriantys galiūnai – vienais geriausių pasaulyje laikomi tankai „Abrams". Ir bus jie čia ne dvi savaites, o kur kas ilgiau.
Tuo metu, kai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje kūrėsi JAV desantininkai, sustiprinta ir regiono oro erdvės bei jūrų apsauga. Jungtinės Valstijos smarkiai padidino NATO oro policijos pajėgumus. Amerikiečiams baigus kadenciją saugant Baltijos šalių oro erdvę, juos pakeitė kitos NATO šalys, tačiau pajėgų ore ne tik nesumažėjo, bet net ir šiek tiek padaugėjo.
Tuo pat metu matydama NATO pajėgų gausėjimą regione Rusija iš įsiūčio net griežė dantimis, jos propaganda nėrėsi iš kailio, JAV kariškių ir NATO pajėgų buvimą regione dažydama pačiomis juodžiausiomis spalvomis, gyventojus bandydama gąsdinti „nevaldomais, siautėjančiais girtais NATO jūreiviais“ ar bandydama įrodyti, kad NATO kareiviai negerbia šalių, kuriose yra dislokuoti, o amerikiečiai paprasčiausiai žudo šių šalių gyventojus (tiesa, buvo kukliai nutylėta, kad metalo rinkėjai, nepaisydami perspėjimų, patys lenda po kulkomis poligonuose).
Lietuviai palaiko dislokavimą šalyje
Tačiau Rusijos propaganda bent jau Lietuvos gyventojų kol kas neveikia, o pinigai melui iki šiol buvo švaistomi beprasmiškai. Lietuvos žmones labiau paveikė Rusijos įžiebtas kruvinas karas Ukrainos rytuose ir Krymo aneksija.
Dar rugpjūčio pradžioje paskelbtais Krašto apsaugos ministerijos užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, didžioji dauguma, arba 68 proc. Lietuvos gyventojų, pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje. Absoliuti dauguma – 85 proc. – sutinka, visiškai arba iš dalies, su tuo, kad NATO pajėgumų dislokavimas Baltijos regione padidino Lietuvos saugumą. Apklausa taip pat patvirtino, kad Lietuvos narystę NATO palankiai vertina didžioji dalis visuomenės – 83 proc. gyventojų. Iš jų labai palankiai narystę vertina beveik 26 proc., palankiai – beveik 57 proc. respondentų. Palyginti su 2013 metų analogiškos apklausos duomenimis, labai palankiai Lietuvos narystę NATO vertinančių respondentų skaičius šiemet išaugo daugiau nei dvigubai– nuo 12 proc. iki 25,7 proc. Bendras palankiai vertinančių respondentų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, išaugo daugiau nei 12 proc.– nuo 70 iki 82,5 proc.
Apklausos metu taip pat dauguma tyrimo dalyvių, 69 proc., manė, kad agresijos atveju Lietuvą gintų Lietuvos kariuomenė ir NATO sąjungininkai. Beveik 12 proc. teigimu, gintų tik NATO sąjungininkai. Apie 7 proc. respondentų manė, kad gintų tik Lietuvos kariuomenė. Skeptiškiausiai nusiteikusių ir manančių, kad Lietuva nebūtų ginama, apklaustųjų dalis sudarė apie 8 proc. Gyventojų nuomonės dėl Lietuvos narystės NATO tyrimą Krašto apsaugos ministerijos užsakymu šių metų birželį atliko bendrovė „Sprinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 18–75 metų gyventojai, iš viso 1010 respondentų. Apklausa buvo vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje, 65 atrankiniuose taškuose.
Rusija modernizavo pajėgas
Informuodama apie JAV pėstininkų atvykimą į Baltijos jūros regioną agentūra „Reuters“ kelia klausimą, ar tai jau naujo Šaltojo karo pradžia. Agentūra primena, kad įtampa šiame regione auga jau kurį laiką. Netrukus po to, kai visai prie NATO sienų baigėsi milžiniškos bendros Rusijos ir Baltarusijos pratybos, Lenkijoje apie 6 tūkst. Aljanso karių dalyvavo mokymuose „Steadfast Jazz“ Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Taip pat pernai Rusija iš naujo atidarė Šaltojo karo laikais funkcionavusią aviacijos bazę netoli Latvijos sienos ir dar vieną – Baltarusijoje. Čia Rusija dislokavo atakos sraigtasparnius ir naikintuvus Su-27.
Pabrėžiama, kad Rusija šiame regione taip pat turi kelis šimtus kovos tankų. Rusijos laivynas gavo naujų karo laivų, o senieji buvo atnaujinti ir apginkluoti naujomis raketomis.
„Tačiau, matyt, svarbiausia yra tai, kad Rusija savo teritorijoje, įskaitant ir Kaliningrado anklavą, įsiterpiantį tarp Lenkijos ir Lietuvos, dislokavo balistines raketas „Iskander“ ir atnaujintas priešlėktuvines sistemas S-400. Šios raketos Rusijai suteikia galimybę smogti be perspėjimo bet kur nuo Lenkijos iki pat Suomijos išvengiant NATO gynybinių sistemų“, – rašo „Reuters“.
Maskva teisinosi, kad buvo priversta dislokuoti raketas, atsakydama į JAV planus Rytų Europoje įrengti priešraketinės gynybos komponentus.
Tuo pat metu Baltijos šalys fiksuoja smarkiai didėjantį Rusijos karo orlaivių skrydžių skaičių prie NATO sienų. Tuo susirūpinusi ir Švedija, Rusijos orlaiviai vėl pasirodo net prie JAV krantų.
Rusijos agresijos Ukrainoje akivaizdoje visi šie faktai atrodo labai grėsmingai.
„Reikiamoje vietoje ir reikiamu metu“
Kilus didžiausiai saugumo krizei nuo pat Šaltojo karo laikų, NATO aukščiausiojo lygio susitikime Velse prieš kelias savaites buvo sutarta ir toliau rengti bendras pratybas, taip Maskvai siunčiant atgrasymo ženklus.
Antra vertus, analitikai pažymi, kad karinis konfliktas šiame regione kol kas yra mažai tikėtinas. Labiau tikėtina, kad Rusija čia sumaištį bandys kelti išnaudodama rusakalbių tautinę mažumą. Labiausiai tai aktualu Latvijai ir Estijai.
Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į galimus bandymus į Baltijos regioną siųsti diversantų būrius. Tad NATO svarsto ir galimą atsaką tokiai naujo hibridinio karo taktikai.
Visame šiame kontekste JAV pėstininkų ir jų šarvuotos technikos atvykimas į Lenkiją ir ypač Baltijos šalis, kurios savo tankų neturi, yra ne tik simbolinis. Kitas NATO žingsnis – greitojo reagavimo pajėgų vadavietės steigimas Lenkijoje.
„Norime turėti tinkamas pajėgas ir tinkamą ginkluotę reikiamoje vietoje ir reikiamu metu“, – praėjusią savaitę yra sakęs NATO Karinio komiteto pirmininkas Danijos generolas Knudas Bartelsas.
