Nei paso, nei pinigų neturintis ir jau septynerius metus po Lietuvą besiblaškantis 45 metų Antony Davidas Heapas, visiems prisistatantis Merfiu, nesupranta, kam trukdo jo lūšna, kurią pasistatė šią vasarą.
Šis britas kartu su kitais Klaipėdos benamiais įsikūręs Pievų gatvėje esančioje laukymėje šalia Šiaurės prospekto.
Viduje – gėlės ir katė
Kurį laiką užsienietis glaudėsi palapinėje, bet vasarą padedamas kaimyno Marsalio Šamsudinovo iš Uzbekistano, turinčio teisę gyventi Lietuvoje, pasistatė lūšną.
Joje palyginti tvarkinga. Lova paklota, indai po pusryčių suplauti. Ant sienos tiksi laikrodis, pakabintos kelios nuotraukos, ant stalo – vaza su laukinėmis gėlėmis. Prie šeimininko kojų glaustosi raina katė.
„Ką blogo darau? Kodėl negaliu čia gyventi? Visą vasarą stačiau šį namą: kaliau, statyboms pats rinkau visokias atliekas. Juk čia, kiek žinau, kol kas jokios naujos statybos nenumatytos“, – stebėjosi britas.
Klajoti ėmė po skyrybų
A.D.Heapo gyvenimo istorija spalvinga. Merfio tėvas anglas su sūnumi nebendrauja. Motina airė mirusi.
Merfis buvo vedęs, augino du sūnus. Dabar jiems – 24 ir 25 metai. Tėvas nenorėtų, kad vaikai sužinotų apie dabartinį jo gyvenimą, – jiems būtų šokas.
Kaip pats sakė, grįžęs iš tarnybos Afganistane, kur keletą kartų buvo pašautas, išsiskyrė su žmona ir išsiruošė klajoti po Europą.
Tuomet dar nebuvo sulaukęs trisdešimties.
Jis glaudėsi Prancūzijoje, Ispanijoje, Olandijoje, kitose šalyse, o prieš septynerius metus atsidūrė Lietuvoje.
Liko be draugės ir paso
Iš pradžių britas gyveno Vilniuje, Kaune, Trakuose, dirbo valytoju gimnazijoje, kitus pagalbinius darbus.
Susipažinęs su klaipėdiete Egle jos namuose glaudėsi keletą metų, dirbo bendrovėje „Specialusis autotransportas“ rūšiuotoju. Tačiau šįmet meilė baigėsi.
Tai buvo tik didesnių nemalonumų pradžia. Prieš kelis mėnesius iš brito kažkas pavogė pasą – bedarbis tapo benamiu.
Tada vienas klaipėdietis patarė jam užsukti į Pievų gatvėje esančią benamių koloniją. Čia ir liko, susidraugavo su senbuviais.
Lietuviškai taip ir neišmoko
Lietuvių kalbos britas dar neišmoko, žino tik kelis žodžius, bet su vietiniais susišneka.
Jei kyla problemų, vertėju pabūna 33-ejų Arūnas. Jis baigęs Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, moka angliškai.
Pernai balandį grįžęs iš kalinimo vietos Arūnas išvyko uždarbiauti į užsienį, bet rudenį grįžo namo ir benamių kolonijoje įsikūrė su drauge.
Moteris kvietė užsukti į savo pašiūrę, kur, jos manymu, galima puikiai gyventi. Ypač gyrė krosnelę, todėl žiemą čia nešalta, galima vaikščioti trumpomis rankovėmis.
Teks glaustis palapinėje?
Nors benamiai tikina nieko bloga nedarantys, čia nuolat apsilankantiems policijos pareigūnams atrodo kitaip: kartais čia randama nuo teisėsaugos besislapstančių žmonių.
Kai kaimynystėje buvo statomas prekybos centras, iš jo teritorijos paslaptingai dingdavo kai kurie daiktai.
„Pas mus jau buvo atvažiavę kažkokie valdininkai ir pasakė, kad penkis namelius griaus. Nežinau, kur reikės dėtis. Blogiausia, kad žiema jau čia pat.
O aš tokią kaitrią krosnelę savo kambaryje pasistačiau.
Ką darys visi kiti, ypač vienas mūsiškių, kuris neturi kojos? O ir kur man pačiam eiti be paso, pinigų? Gerai, kad palapinės neišmečiau, teks glaustis joje“, – braukė ašarą Merfis.
Svajoja grįžti į tėvynę
Britas tikino bandęs gauti pasą, rodė šūsnis nukopijuotų dokumentų.
Jis pernai buvęs Vilniuje, savo problemas bandė aiškinti ir Jungtinės Karalystės, ir Airijos ambasadose, tačiau nieko paguodžiamo neišgirdo.
Benamis rašė laišką ir Didžiosios Britanijos pasų biurui. Iš čia gavęs atsakymą, kad jam galėtų išduoti naują pasą, bet už tai reikia sumokėti 140 svarų (600 litų), o pinigų jis neturi.
Tiesa, vėliau tikino viename banke turįs sąskaitą, bet be paso negali pasiimti nė lito.
Todėl dabar renka metalo laužą, butelius ir šitaip užsidirba kelis litus.
A.D.Heapas tikino, kad nori pradėti naują gyvenimą. Jei turėtų pasą ir pinigų, jau rytoj vyktų į Didžiąją Britaniją.
„Noriu gyventi normaliai, kaip visi žmonės: turėti darbą, žmoną, automobilį“, – aiškino britas.
Paklaustas, ką darys, jei kitą savaitę jo būstas bus sulygintas su žeme, Merfis atsakė: „Žeme pasiklosiu, dangumi užsiklosiu.“
Nakvynės namai netraukia
Nežinia slegia ir kitus kolonijos gyventojus.
Į nakvynės namus jie nesiveržia – ten trūksta laisvės, reikia laikytis tvarkos, paisyti nustatytų taisyklių, negalima išgerti.
Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai nusiteikę nugriauti nelegaliai iškilusius statinius.
Jie jau buvo nuvykę į benamių koloniją, pranešė jiems apie tai iš anksto, ragino patiems išmontuoti savo lūšnas, susirinkti daiktus ir kreiptis į Socialinės paramos skyrių, užrašė darbuotojų telefonus.
Bandys aiškintis, kaip yra iš tikrųjų
Diana Stankaitienė
Klaipėdos socialinės paramos centro direktorė
„Vakar kaip tik apžiūrėjau benamių pašiūres ir pasibaisėjau antisanitarinėmis sąlygomis. Pasikalbėjusi su jų gyventojais nutariau išsivežti britą į Socialinės paramos centrą. Čia atidžiai peržiūrėsime jo dokumentus, padarysime kopijas.
Bandysime padėti. Skambinsime į ambasadas, migracijos tarnybas, aiškinsimės situaciją.
A.D.Heapas yra kitos valstybės pilietis, todėl pas mus jam nepriklauso nei pašalpos, nei vieta nakvynės namuose.
Britas tikina turėjęs leidimą gyventi Lietuvoje, žiūrėsime, kaip yra iš tikrųjų, ar jis galioja. Šio vyro istorija – tikrai nekasdieniškas atvejis.“
