Šiam skyriui vadovaujantis Džiugas Bortkevičius nusistebėjo aptriušusiomis pirštinėmis: „Atrodo, kad gerai pagalvotum, ar jas mautis net dirbant garaže.“
Po kiek laiko čia prisistatė senyvas vyras. Pirštinės buvo jo. „Atėjęs vyras atpažino savo pirštines, o atpažinęs – apsiverkė. Pasirodo, kad jas savo seneliui numezgė ir padovanojo anūkė. Po keleto dienų ji žuvo. Tos pirštinės priminė mirusią anūkę“, – apie jį sujaudinusį įvykį pasakojo Dž.Bortkevičius.
Jis dirba Vilniaus viešojo transporto eismo kontrolieriumi, tačiau taip pat atsakingas už radinius.
Pameta kone kasdien
Kokius daiktus dažniausiai pameta vilniečiai? Tai yra nedideli daiktai: piniginės, asmens dokumentai, megztiniai, striukės, knygos, laikrodžiai, telefonai. Kartais pasitaiko, kad išsiblaškę gyventojai pameta nešiojamuosius arba planšetinius kompiuterius, kitokią techniką.
Autobusuose žmonės palieka ir rankines su maisto produktais, palapines, buvo rastas net kibiras su druska ir soda. Vienas įdomesnių radinių – santuokos liudijimas, žmonės taip pat atnešė rastus 50 litų. Iš viso per metus vilniečiai autobusuose pameta apie 600 daiktų.
Visus rastus daiktus autobusų vairuotojai atneša į autobusų parką. Čia Dž.Bortkevičius rastą daiktą užregistruoja specialiame žurnale.
Tuomet prasideda paieškos. Scenarijai du: arba neatidus žmogus pats paskambina ir pasiteirauja dėl dingusio daikto, arba Dž.Bortkevičius stengiasi surasti užuominą, kas yra pamesto daikto šeimininkas.
Džiugas kartais pasijunta kaip detektyvas, tačiau su kai kuriais daiktais, tarkime piniginėmis, yra lengva – jose galima aptikti asmens dokumentų, o iš jų sužinoti savininko vardą ir pavardę.
Dž.Bortkevičius prisimena kitą įdomų atvejį. Autobuso vairuotojui keleiviai atnešė rastą nedidelę vyrišką rankinę. Joje buvo trijų vyrų asmens dokumentai, trijų automobilių registracijos dokumentai ir draudimo sutartis, kurioje buvo nurodytas vienas mobiliojo telefono numeris.
„Taip išėjo, kad paskambinau būtent tam vyrui, kuriam ir priklausė rankinė. Pamesti asmens dokumentai priklausė jam ir jo giminaičiams. Pas mane vyriškis atvyko labai greitai ir atpažino, kad pamesta rankinė tikrai jo“, – pasakojo Dž.Bortkevičius.
Įdomu, kad vyras tikino tikrai nevažiavęs viešuoju transportu. Jis prisiminė, kad beveik prieš pusmetį, einant gatve, rankinė buvo tiesiog nuplėšta nuo peties. Vadinasi, po keleto mėnesių kažkas ją paliko autobuse.
„Išorinėje kišenėje buvo popieriniai dešimt litų ir dar šeši litai monetomis. Jie buvo dingę. Tačiau vidinėje kišenėje buvo įdėta apie 600 litų! Vagys net nepasivargino ten pasižiūrėti. Atėjęs vyras negalėjo patikėti, kad vagys buvo tokie žiopli ir nepatikrino nedidelės kišenės“, – pasakojo su radiniais dirbantis vyras.
Paaukoja labdarai
Tokių atvejų, kai vagys atsikrato vogtais daiktais, yra ne vienas. Pavyzdžiui, vienai moteriai priklausę daiktai buvo rasti trijuose autobusuose. Tačiau moteris buvo įsitikinusi, kad tie daiktai buvo rankinėje, kuri buvo pavogta prieš kelis mėnesius.
„Pavyzdžiui, jeigu piniginėje yra pinigų, tikrai galima sakyti, kad ji pamesta. Jeigu nėra – pavogta. Deja, dažniausiai pasitaiko tokios piniginės, kuriose pinigų nėra. Vagys autobusuose tiesiog atsikrato vogtų, tačiau nereikalingų daiktų“, – sakė jis.
Dž.Bortkevičius radinius saugo keletą mėnesių. Vėliau juos išmeta arba atiduoda į labdaros organizaciją. Vienąkart sutapo, kad į centrą „Caritas“ atiduotas pirštines šioje labdaros organizacijoje gavo būtent jų savininkas. Odines vyriškio pirštines prie nykščio buvo pradeginęs žentas.
„Jis man net paskambino padėkoti“, – linksmai nusijuokė radinių skyriaus viršininkas.
Netikėta situacija buvo ir tuomet, kai autobuse buvo rastas kompiuterio dėklas su kompiuteriu ir maitinamuoju bloku.
Tą dieną, kai jaunas vyras pamiršo savo kompiuterį, autobusas paprasčiausiai sugedo. Susinervinęs vairuotojas gerai neapžiūrėjo autobuso, todėl nuvažiavus tiesiai į autobusų parko servisą, niekas nežinojo apie viduje besimėtantį kompiuterį.
Darbininkai paaiškino, kad autobuso sugedusios detalės teks laukti daugiau nei mėnesį. Autobusas buvo pastatytas į parko patvorį.
„Ir ką jūs manote? Vieną kartą mane einantį pro šalį pasikvietė mechanikai: „Žiūrėk, sako.“ O ten – kompiuteris. Man tas vaikinas iš karto paskambino, kai apsižiūrėjo, kad neturi kompiuterio. Tačiau aš nežinojau, kad jis yra autobusų parke.
Taip išėjo, kad jam perskambinau po pusantro mėnesio. Jis negalėjo patikėti, kad tikrai radome jo kompiuterį“, – prisimena Dž.Bortkevičius.
Oro uoste – griežtos procedūros
Kita vieta, kur žmonės dažnai palieka savo daiktus, – oro uostas. Tarptautiniame Vilniaus oro uoste už radinius atsakingi patys oro uosto darbuotojai arba orlaivius prižiūrinčios antžeminės tarnybos.
Čia, priešingai nei autobusų parke, kur visi radiniai yra pono Džiugo rankose, viskas yra griežtai apibrėžta procedūromis.
„Oro uosto saugomi daiktai yra dažniausiai randami keleivių patikros poste. Daiktus saugome pusę metų. Neatsiradus savininkui, šie daiktai sunaikinami“, – sakė Vilniaus oro uosto Aviacijos saugumo skyriaus specialistas Mindaugas Kasparavičius.
Daiktai, net jeigu tai kompiuteris, sudaužomi arba kitokiu būdu nepataisomai sunaikinami ir išmetami.
Oro uosto pareigūnai pirma daiktus gerai apžiūri, ar juose nėra draudžiamų daiktų – peilių, ginklų ir panašiai. Beje, M.Kasparavičius pažymėjo, kad dažnai į rastų daiktų spintą atkeliauja tie daiktai, kuriuos keleiviai ištraukė iš bagažo dėl per didelio svorio.
„Kartais keleiviai patikros poste palieka ir savo bagažą, tačiau jį pasiima po dešimties minučių. Tas pat su labai brangiais daiktais, pavyzdžiui, kompiuteriais“, – sakė M.Kasparavičius.
Be to, kai kurie smulkūs daiktai (laikrodžiai, apyrankės), lėktuvo bilietai ar asmens tapatybės kortelės gali pasimesti ir tuomet, kai bagažas ir į dėželę sukrauti keleiviui priklausantys daiktai yra skenuojami rentgeno aparate. Švininės užuolaidos nubraukia lengvesnius daiktus, todėl jie gali nukristi po aparatu.
Siunčia į būstinę
Vilniaus oro uoste orlaivius prižiūrinti įmonė „Litcargus“ surenka lėktuvo salone pamestus daiktus. Juos perduoda orlaivio įgula.
Pametami standartiniai daiktai – mobilieji telefonai, vaikiški žaislai, planšetiniai kompiuteriai, drabužiai, knygos.
Tiesa, čia daiktai saugomi toli gražu ne pusmetį. Neatsiradus daikto savininkui, po keleto savaičių daiktas siunčiamas į tos oro linijų bendrovės, kurios lėktuve ir buvo rastas daiktas, centrinę būstinę.
Į ją suplaukia visi daiktai, kurie pametami bet kuriame tos oro linijų bendrovės lėktuve. Tuomet oro linijų bendrovė surengia aukcioną, per kurį išparduoda visus pamestus daiktus.
