Tarpukariu statytame V.Putvinskio gatvės 4-uoju numeriu pažymėtame name Veronika Smerdovienė, du jos vaikai ir šuo – vieninteliai gyventojai.
„Likimas taip susiklostė, kad po skyrybų su vyru likau viena su trimis vaikais, neturėjau jokios pastogės. Iki tol gyvenau pas anytą, bet ši liepė nešdintis lauk“, – dramatišką gyvenimo istoriją pasakojo V.Smerdovienė.
Moterį ir jos vaikus priglaudė namo palėpėje gyvenusi pažįstama senolė. Jai V.Smerdovienė anksčiau padėdavusi tvarkyti namus, nupirkdavusi maisto produktų, rašo „Lietuvos rytas".
Po kurio laiko senutė mirė pensione, o V.Smerdovienė liko gyventi šiame name.
Neseniai butas, kuriame moteris su dviem nepilnamečiais vaikais glaudžiasi, atiteko miesto savivaldybei. Valdininkai užsimojo kaunietę iškeldinti.
Šaltis, drėgmė bei neviltis
Garsaus Kauno milijonieriaus ir politiko verslo imperijai priklausančiame restorane virėja dirbanti ir vos 1 tūkst. 300 litų atlyginimą gaunanti V.Smerdovienė nelegaliai bute gyvena su 14-mete dukra bei 17-mečiu sūnumi. Moteris pripažįsta: kitos pastogės, kur galėtų prisiglausti, ji neturi.
„Jau dešimt metų esu įrašyta į eilę socialiniam būstui gauti, tačiau nebežinau, ar jo sulauksiu. Iš pradžių mano numeris buvo 420, o dabar – 309. Per šį laiką vienas mano sūnus spėjo suaugti, tapo pilnametis“, – guodėsi V.Smerdovienė.
Nesaldu moteriai ir dabartiniame bute. Praėjusį rudenį „Kauno energijai“ nutraukus šildymą, žiemą susprogo namo vamzdynai.
„Geriamąjį vandenį kibirais nešuosi iš šalia esančio namo. Šildausi kaip išmanau – prie dujų baliono prijungusi šildytuvus, kokie naudojami parduotuvėse ar sandėliuose“, – „Laikinajai sostinei“ guodėsi V.Smerdovienė.
Tai, kad moteris su dviem vaikais gyvena antisanitarinėmis sąlygomis, nešildomame pastate be vandentiekio, Kauno savivaldybei, regis, nerūpi.
„Ne kartą prašiau pagalbos, tačiau viskas baigėsi tik pažadais. Jau nuo vasaros esu raginama per 10 dienų išsikelti. Tačiau kur man su vaikais eiti? Tiesiai į gatvę? Jeigu savivaldybė man suteiktų kokį nors būstą, nedvejodama išsikelčiau“, – sakė moteris.
Gaila ir vaikų, ir motinos
Nepavydėtina padėtis, kurioje atsidūrė V.Smerdovienė, puikiai žinoma savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Šio skyriaus darbuotojos neslepia – dramatiškame moters gyvenime būta ir paslydimų. Sunkiai išgyventas periodas, kai vyras ją paliko vieną su trimis vaikais ir visomis problemomis.
Kurį laiką džiaugtasi, kad pagaliau moteris susitvarkė savo gyvenimą, tačiau žinia apie rengiamą jos iškeldinimą vėl kelia nerimą.
„Padėtis labai sudėtinga. Kad ir kaip viskas būtų, motina su vaikais ten gyvena visiškai neteisėtai. Anksčiau šioje šeimoje būta tam tikrų bėdų, tačiau dabar jos išsisprendė. Labai norėtųsi, kad iškeldinimą atidėtų“, – sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Galina Paciūnienė.
Valdininkė apgailestavo, kad įstatymai nenumato, jog nelegaliai būstą užėmusiam, nors ir neturinčiam daugiau kur glaustis žmogui išimties tvarka būtų suteikiamas socialinis būstas.
„Labai gaila vaikų. Mergaitė – labai gabi muzikai. Berniukas irgi puikiai mokosi, lanko gimnaziją. Norėtųsi šiai šeimai padėti, bet nežinome, kaip tai padaryti. Gaila ir moters, ji kabinasi į gyvenimą, turi nuolatinį darbą, socialinių pašalpų neprašo“, – kalbėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja.
Moteris praleido galimybę
„Oi, oi, oi, kokią skaudžią vietą jūs pajudinote“, – paklausta apie V.Putvinskio gatvės 4-ojo namo problemas, dejavo savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Audronė Gustienė. Nelegaliai čia gyvenančiai V.Smerdovienei ir jos vaikams kito būsto suteikti savivaldybė tikrai negali.
„Su šia moterimi bendravome, lankiausi jos namuose. Gaila, bet jos teisinis statusas – savarankiškai užsiėmusios būstą. Galimybių padėti nematome, nebent politikai pritaikytų kokią nors išimtį. Man asmeniškai jos labai gaila“, – sakė A.Gustienė.
Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus darbuotojai užsiminė esą V.Smerdovienė turėjusi teorinių galimybių pakeisti savo likimą, tačiau laiku nedeklaravo savo gyvenamosios vietos. Šiuo metu moteriai lieka tikėtis tik Kauno valdžios malonės.
Kol kas stringa ir savivaldybės planai perimtame pastate ką nors daryti. Būta ketinimų čia perkelti savivaldybės padalinį, tačiau reikėtų investuoti nemažai lėšų į remontą, o tarpukariu statyto namo šildymas surytų daugybę lėšų. Dėl tos pačios priežasties čia nenorima įkelti socialiai remtinų, savo būsto neturinčių kauniečių.
Planai parduoti pastatą buvo atmesti, nes tuomečiai įstatymai neleido parduoti turto, kurio nusidėvėjimas mažesnis nei 61 procentas. Be to, ir savivaldybės valdomo namo teisinis statusas iki šiol nėra sutvarkytas.
Keldinti dažniausiai neskuba
Nelegaliai patalpas užėmusių žmonių iškeldinimo klausimą sprendžiančiai komisijai vadovaujantis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Jučas minėjo, jog įnamių išgyvendinimo procesas trunka gana ilgai.
„Komisijos darbe dalyvauja įvairių institucijų atstovai. Sprendimą dėl iškeldinimo priimame retokai. Vaiko teisių skyriaus specialistės neretai prieštarauja, siūlo susimąstyti, kokius padarinius tai sukels“, – sakė J.Jučas.
Paklausus, ar į gatvę su vaikais vejamai kaunietei yra galimybių skubos tvarka gauti butą, socialinės apsaugos sritį kuruojantis savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas tikino, kad tai prieštarautų teisės aktams.
„Faktas, jog žmogus ilgai ir nelegaliai gyvena, nėra įstatymo numatyta pirmenybė kokiai nors išimčiai“, – sakė J.Jučas.
Namą įkeitė su gyventojais
V.Putvinskio gatvės 4-uoju numeriu pažymėto pastato istorija – itin paini. Tarpukario statytas namas buvo įtrauktas į grąžintinų objektų sąrašus, 1992 metų pabaigoje su jame gyvenusiais žmonėmis grąžintas savininko įpėdiniui.
Dokumentai liudija, jog nesutikę su šiuo sprendimu gyventojai kreipėsi į teismą. Nors vyko bylinėjimasis ir teismo sprendimu pastatas buvo areštuotas, tai nesutrukdė teises į jį atgavusiam savininkui šį turtą įkeisti bankui „Balticbank“.
1995 metų rugpjūtį, „Balticbank“ bankrutavus, pastatas atiteko kreditoriui – valstybei priklausiusiam Lietuvos žemės ūkio bankui. Visiems namo gyventojams, išskyrus vieną, jau spėjusį privatizuoti butą, valstybė už išsikėlimą sumokėjo solidžias kompensacijas.
„Tie laikai buvo „linksmi“, ypač Kaune. Kažkas sugebėjo bankui įkeisti areštuotą namą su visais gyventojais, vėliau šis triukas pakartotas antrąkart. Kas už viso to slypi, jau sunku pasakyti, juk kai kurių žmonių nebėra tarp gyvųjų“, – sakė vieno šalies banko atstovai.
Įregistruotas vienas butas
Vėliau prasidėję teismo procesai lėmė, jog Žemės ūkio banką nusipirkęs skandinavų bankas prarado nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą ir jis tarsi pakibo ore.
Kauno miesto savivaldybė šio pastato savininke tapo tik prieš gerą pusmetį, po ilgokai užsitęsusių ginčų su Registrų centru.
Registrų centro duomenimis, dabar jai priklauso didžioji (87/100) namo dalis. Likusios pastato dalies savininkas nežinomas.
Iš kelių name esančių butų tik vienas pilietei Eglei Sadauskaitei-Gerulienei priklausantis 4-asis butas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kitų duomenys nesutvarkyti.
Pastatas nepaskelbtas avariniu, šiek tiek paremontavus jame būtų galima gyventi.
Nešildomame bute negyvena
Savotišku šio namo, kuriame gyveno daugiau nei dešimt metų, įkaitu tapo ir žinomo Kauno kultūros veikėjo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos dekano docento Sauliaus Gerulio šeima. Vykę teisiniai ginčai dėl kitos dalies namo priklausomybės jos tiesiogiai nelietė, nes butas buvo įsigytas iš savininku tapusio asmens.
„Praėjusių metų rudenį bendrovė „Kauno energija“ namui nutraukė šildymą. Buvo pranešta, jog tai neva padaryta dėl šildymo sistemos gedimo. Tačiau manau, jog tikroji priežastis buvo šios bendrovės atstovų ambicijos“, – sakė dėstytojas.
Piktinasi valdininkais
S.Gerulis įsitikinęs, kad išjungti šildymą „Kauno energija“ neturėjo teisės vien dėl to, kad jo šeimoje augo mažametis sūnus, mokesčiai buvo mokami tvarkingai.
„Šiuo metu glaudžiamės pas mano mamą. Patiriame didžiulių finansinių nuostolių, nes negalime naudotis savo turtu. Kas norės nuomotis butą nešildomame name?
Nors vandentiekio įvadai sugadinti, esu raginamas mokėti už vandenį, kurio nenaudoju. Esame padėties įkaitai. Ne kartą kreipiausi į savivaldybę, tačiau jokie sprendimai nepriimami“, – piktinosi S.Gerulis.
VDU dekanas sakė svarstantis galimybę skųsti savivaldybę teismui ir prisiteisti kompensaciją už patiriamus nuostolius, tačiau pripažino neprarandantis vilties rasti taikų sprendimo būdą.
„Pastatas tokioje puikioje vietoje. Reikia gero sprendimo, ūkiško požiūrio. Iš savivaldybės girdime tik pažadus, o ateina šalčiai, nešildomas namas dar labiau nukentės. Praėjusią žiemą, kai butuose buvo 22 laipsniai šalčio, jam ir taip žala jau padaryta“, – sakė pedagogas.
Buvo priversti atjungti
Bendrovės „Kauno energija“ atstovai teigė, jog šilumos tiekimas šiam pastatui buvo ne nutrauktas, bet sustabdytas. Tai padarė gedimą vidaus šildymo sistemoje užfiksavę namo prižiūrėtojai.
„Šilumos tiekimo pastatui sustabdymas susijęs išimtinai tik su šildymo sistemos avarine būkle ir iš to kylančia avarijos ir pavojaus žmonių sveikatai ar net gyvybei grėsme. Šiuo atveju nei patalpų savininkų atsiskaitymų būklė, nei gyvenančių asmenų teisinis ar socialinis statusas šilumos tiekimo sustabdymui jokios įtakos neturėjo ir negalėjo turėti. Šildymo sistemos remontas – patalpų savininkų pareiga. Pašalinus esminius trūkumus, bendrovė bet kuriuo metu pasirengusi atnaujinti šilumos tiekimą į pastatą“, – teigiama bendrovės „Kauno energija“ atsakyme.
Pastatą žada parduoti aukcione
Dainius Ratkelis
Kauno savivaldybės administracijos direktorius
„Norint V.Putvinskio gatvės 4-ajame name esančius butus paversti tinkamais gyventi, reikia daug investicijų. Būstai gana apleisti, stogui reikia kapitalinio remonto.
Miesto centre, prestižinėje vietoje, savivaldybei turėti socialinius būstus nėra labai tikslinga. Ketinama priimti sprendimą šiuos butus pripažinti netinkamais gyventi. Tik tuomet juos bus galima privatizuoti, šiuo keliu ir einama. Gal šį pastatą įsigis verslininkai, jame įrengs biurus?
Už gautus pinigus savivaldybė galės kitose miesto vietose įsigyti tikrai gerokai daugiau gyventi tinkamų būstų.
Tačiau iki aukciono paskelbimo būtina atlikti nemažai procedūrų, pakeisti būstų paskirtį, gauti bendraturčio pritarimą. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus gyvenamųjų būstų savivaldybė privatizuoti negali, juose turi apgyvendinti žmones. Bet ekonomine prasme to daryti neapsimoka.
Jeigu namo bendraturtis (S.Gerulis. – Red.) nesutiks keisti gyvenamųjų patalpų paskirties į negyvenamąsias, vėl atsidursime aklavietėje.
Nelegaliai patalpas užėmę asmenys iš jų yra iškraustomi. Tai daroma teismo sprendimu. Kiek man žinoma, teismai kitokio sprendimo nepriima.“
Norvegijoje tokios problemos nekiltų
Ana Sudžiuvienė
Socialinės paramos skyriaus vedėja
„Padėti į tokią padėtį patekusiai kaunietei turėtų ir kiti savivaldybės padaliniai. Veikia moterų krizių centrai, kur dirba psichologai, galbūt ir priimama gyventi.
Mano nuomone, šeimą su nepilnamečiais vaikais turėtų užstoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, jie turėtų ginti vaikus.
Turėtų būti įtrauktos visos institucijos, kurios pagal savo galias bei kompetenciją spręstų, kaip padėti šeimai. Manau, kad Norvegijoje tokia problema tikrai neiškiltų.
Kita vertus, juk mes turime rūpintis savo miesto gyventojais. Ta moteris visą laiką gyveno Kaune, ji nėra atvykusi iš kito miesto pašalpų prašyti.“
