„Kartais užtenka, kad žmogus būtų išklausytas“, - kalbėjo Seimo kontrolierius Augustinas Normantas trečiadienį Seimo kontrolierių įstaigoje surengtoje konferencijoje „Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas“ konferencijoje. Jo duomenimis, 2014 metais buvo gauta 20 tūkst. pranešimų apie smurto artimoje aplinkoje atvejus. Terminas „žmogaus teisės“ - lyg keiksmažodis
Seimo narė Dalia Kuodytė sako, kad tai kas nutiko antradienį Seimo posėdyje, ją privertė kalbėjusi ir mąstyti kitaip.
Seimas antradienį atmetė kandidatę į lygių galimybių kontrolieres.
Už teisininkės Dianos Gumbrevičiūtės-Kuzminskienės kandidatūra, pasak D.Kuodytės, nebuvo patvirtinta dėl to, kad ji drįso pasakyti, kad yra už vienos lyties partnerystės įteisinimą.
„Žmogaus teisių situacija Lietuvoje yra smarkiai regresuojanti“, - konstatavo Seimo narė. Ji mano, kad šiuo metu Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas Seime nepraeitų.
„Kur mes einame, kodėl gręžiamės nuo visu pasirašytų dokumentų?. Terminas „žmogaus teisės“ šiuo metu - lyg keiksmažodis“, - sakė Seimo narė.
Pasak jos, Policijos departamentui ruošiamasi skirti 4 mln. litų, kad policininkai turėtų įgūdžių, kaip tvarkytis su smurtautojais ir jų aukomis.
„Tačiau tai nieko negelbės, jei nebus visuotinio supratimo apie žmonių teises“, - sakė parlamentarė.
Bermudų trikampis
„Kalbame apie trikampį. Turime nukentėjusįjį, kaltininką ir visuomenę. Tarp šio Bermudo trikampio atsiranda nauja teisinė situacija. Mūsų visų tikslas visus trikampio dalyvius kiek įmanoma sugrąžinti į buvusią situaciją, kad galėtų toliau gyventi“, - kalbėjo Lietuvos teisės instituto direktorė Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė.
Pasak jos, šitoje grupėje svarbiausia yra smurto auka, kuri galėtų susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą.
„Policija, kontaktuodama su smurto auka, turi suteikti visą informaciją apie teisinę pagalbą ir išlaidų kompensavimą. Auka neturi ieškoti informacijos, pareigūnai turi patys eiti pas auką ir informuoti. Ji gali būti teikiama tiek žodžiu, tiek raštu ir ta kalba, kurią auka suprantama“, - pristatydama tyrimą „Smurto artimoje aplinkoje aukų teisių apsauga Lietuvoje: nusikaltimų aukų teisių direktyvos poveikis“ kalbėjo Žmogaus teisių stebėjimo instituto teisės programų vadovė Jūratė Guzevičiūtė.
Anot jos, smurto auka turi gauti visą informaciją apie savo bylą, o taip pat informuota apie smurtautoją, paleistą iš įkalinimo įstaigos. Visa ši informacija neteikiama tik tuo atveju, jei auka jos atsisako.
J.Guzevičiūtės teigimu, valstybė turi užtikrinti priemones, apsaugančias auką nuo galimos fizinės, psichologinės ir emocinės žalos. „Aukai turi būti užtikrinta apsauga nuo kontaktų su smurtautoju“, - sakė tyrimo autorė. Jos teigimu, auka turi teisę išsaugoti savo ir savo šeimos privatumą.
Auka turi būti apklausiama tam skirtose patalpose, specialiai tam parengtų ir nesikeičiančių asmenų ir, pageidautina, kad tai būtų tos pačios lyties atstovas.
Aukai turi būti užtikrinta laikinojo apgyvendinimo galimybė.
Pasak J.Guzevičiūtės, aukų teisė į privatumą turi būti išsaugota, nes bet koks smurtas paprastai tampa rimta psichologine trauma.
„Ateini per ilgą koridorių, o tavęs klausia: kas čia smurtauja? Kuri čia nukentėjusioji? Ko jūs čia atėjot? Reikia prie visų stoti prie langelio ir garsiai pasakoti, ko atėjai...Viešumos nesinorėtų, o čia jos pilna“, tyrėjams pasakojo viena smurto auka.
Bylos nutrūksta nepasibaigusios
Lietuvos teisės instituto atstovė Ilona Michailovič pristatė duomenis, gautus kalbantis su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, prokurorais ir teisėjais. Interviu dalyvavo penkiolika pareigūnų.
„Pirmi nauji metai buvo katastrofiški. Tai yra aš turėjau per savaitgalį 9 asmenis, sulaikytus dėl smurto. Tai buvo toks antplūdis, kad aš jau nespėjau suktis“, - interviu metu pasakojo vienas iš pareigūnų.
„Bylų, susijusių su smurtu, dažniausia baigtis – ikiteisminės bylos nutraukimas. Galioja atleidimas susitaikius, bet jis galimas tik tada, kai smurtas nesikartojo - buvo vienetinis“, - tokių pareigūnų pastabų išgirdo tyrimo autoriai.
„Jų pastebėjimu, vien tik baudžiamųjų priemonių taikymas problemų neišsprendžia, nes jos neretai slypi šeimoje. Su ja pirmiausia turi dirbti psichologai“, - sakė tyrimo autorė.
Pasak apklaustųjų pareigūnų, dažniausiai auka nori, kad skriaudėjas būtų nubaustas esamuoju momentu, pagąsdintas čia ir dabar. Laikui bėgant aukos keičia parodymus, nutraukia bylą.
„Yra tokia, labai negera tendencija teismuose. Teisme kaltinamasis jaučiasi geriau,negu nukentėjusysis. Prieš teismo posėdžius dažnai matau, kad nukentėjusysis stovi kažkur toli nuo salės, kampe. Stovi tyliai, net bijo pajudėti. O turėtų būti atvirkščiai“, - savo pastabomis su tyrimo autoriais dalijosi vienas iš pareigūnų.
Smurtauja blaivūs
Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič savo ruožtu pristatė interviu su nukentėjusiais. Buvo apklausta dešimt smurto aukų bei penki specializuotų pagalbos centrų darbuotojai.
Visos smurto aukos teigė, kad patyrė psichologinį smurtą, kuris vėliau peraugo į fizinį. Tyrimas parodė, kad smurtą jos patyrė nuolat, ir ne iš karto drįso kreiptis pagalbos. Joms buvo gėda, kamavo jausmas, kad pačios kaltos. Buvo smurtaujama namuose, niekam nematant.
Dalis teigė, kad smurtautojas dažnai buvo išgėręs, bet tokių ne tiek daug - smurtauja blaivūs asmenys. Net išsiskyrus, nutraukus santykius, smurtas nesiliauna.
Pusė apklaustųjų negailėjo gerų žodžių policininkams, tačiau antroji dalis teigė, kad nuolat sulaukia priekaištų, kam toliau gyvena su smurtautoju, kad pati kalta. Ne viena yra patyrusi spaudimą nutraukti tyrimą, raginimą pagalvoti apie vaikus.
„Viena mūsų apklaustoji, iškvietusi policiją, nes vyras smurtavo prieš vaiką, iš pareigūnų išgirdo, kad čia toks auklėjimas“, - pasakojo tyrimo autorė V.Pilinkaitė-Sotirovič. Pasak jos, daugiau nusiskundimų iš aukų, gyvenančių mažesniuose miesteliuose.
„Pagrindinė problema, su kuriomis susiduria aukos, yra jų saugumas. Jos jaučiasi nesaugios, bijo ikiteisminio proceso metu ar po teismo. Jų niekas neklausia, ar jos bijo, jos nežino, kad gali prašyti, kad joms būtų taikomos apsaugos priemonės“, - pasakojo tyrimo autorė. Ji stebisi teismų sprendimu, kad neretai smurtautojas susimoka baudą ir grįžta namo.
„Ką jis tuo metu gali padaryti, niekas negali prognozuoti“, - teisines spragas įžvelgė ekspertė.
Tas pats ir teisme: aukos jaučiasi nesaugios, pastebi neigiamas pareigūnų nuostatas.
Visos apklausoje dalyvavusios aukos minėjo, kad joms buvo pasiūlytos susitaikymo procedūros. Tos, kurios atsisakė, teigė pajutusios pareigūnų spaudimą.
„Trijų vaikų motinai, su smurtaujančiu vyru gyvenančiai jau devynetą metų, buvo pasiūlyta dar pagyventi ir pabandyti“, - pasakojo tyrimo autorė.
Pasak jos paradoksalu, tačiau vaikai, matantys smurtą šeimoje, vaiko teisių specialistų nuomone, nelaikomi smurto auka.
„Smurtautojui taikoma kardomoji priemonė su smurto auka, bet ne su smurtą regėjusiu vaiku“, - sakė tyrimo autorė.
„Buvo kilusi mintis nuvažiuoti į kokią nors gydymo įstaigą ir prisiduoti su visomis mėlynėmis ir kraujosrūvomis. Bet aš žinojau, kad už tai jis keršys mano vaikui“, - pasakojo viena nukentėjusioji.
Pasak tyrimo autorės, pati pavojingiausia priemonė – smurtautojui taikomas namų areštas. Smurtautojas teismo sprendimu kiekvieną vakarą privalo leisti toje aplinkoje, kur smurtaudavo.
„Viena respondentė pasakojo: „Kai jį išvežė į areštinę, man tyrėja paskambino kitą dieną, paklausė, kaip ten viskas yra. Aš pasakiau, kad jo bijau. Ji pasakė, kad gali vyrą palaikyti dvi dienas ir paleisti pirmadienį ryte. Tačiau sekmadienį jį paleido. Mane ištiko didžiulis šokas, panika. Pagalvojau, kad dabar tai jis mane užmuš", - tokią istoriją tyrimo autoriams pasakojo smurto auka.
