Ketvirtadienį vykusiame posėdyje liudijo Ilja Vorobjovas –
taip pat buvęs KGB darbuotojas, kurio byla dėl analogiško
nusikaltimo nagrinėjama tame pačiame teisme. Savo byloje
pasinaudojęs teise neduoti parodymų, šiame procese I.Vorobjovas
pasakojo, kad darbą KGB pasirinko vietoj tarnybos sovietų armijoje.
Jis teigė tuo metu pilnai nesupratęs, kas per įstaiga yra
KGB – tiesiog dirbęs, nes tuo metu reikėjo darbo.
„Gailiuosi, kad ten dirbau, bet į armiją labai nenorėjau
eiti“, – sakė liudytojas.
Jis neprisiminė 1 tūkst. rublių, kuriuos gavo kaip premiją už
sėkmingą operaciją. Liudytojas tvirtino įvairias sumas gaudavęs
nuolat, jos būdavo ir kompensacijos, todėl nesureikšmino ir tokio
priedo.
Byloje liudijusi A.Ramanausko Vanago dukra Auksutė
Ramanauskaitė–Skokauskienė, kuri pripažinta nukentėjusiąja,
prisiminė išgyvenimus, kuriuos patyrė, kai jos tėvai buvo
sulaikyti ir kankinti.
„Aš likau vaikas, kuriam atėmė tėvus. Na, tiesiog atima tavo
tėvus, po kankinimų duoda vieną pasimatymą, atveda į KGB rūsius,
ant tavęs šaukia. (...) Atveda tėvą, kuris be vienos akies,
sužalotas. Po trumpo pasimatymo jį griebia kaip vilkai, ištempia,
išvelka vaiko akivaizdoje“, – prisiminė moteris.
A.Ramanauskaitė–Skokauskienė pasakojo buvusi užauginta
močiutės, o ilgai gyveno nelegaliai, neturėdama jokio sovietinio
tapatybės dokumento. Dokumentais ji pasirūpino tik, kai tėvus
suėmė, taip paaiškėjo, kieno ji dukra. Pasak nukentėjusiosios,
tai gerokai apsunkino jos galimybes vėliau mokytis, dirbti.
Buvęs sovietinių represinių struktūrų pareigūnas
S.Drėlingas šioje byloje kaltinamas 1956 metų spalį dalyvavęs
slaptoje operacijoje, sulaikant lietuvių ginkluoto pasipriešinimo
sovietų okupacinei valdžiai vieną partizaninio judėjimo vadų ir
jo žmoną Birutę Mažeikaitę - Vandą.
Po suėmimo A.Ramanauskas buvo įkalintas KGB kalėjime Vilniuje.
Maždaug metus žiauriai fiziškai ir psichologiškai kankintas
Lietuvos laisvės kovotojas 1957 metų rugsėjo 24-25 dienomis
Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu nuteistas mirties
bausme. Nuosprendis įvykdytas tų pačių metų lapkričio 29 dieną
Vilniuje.
Kitas teismo posėdis numatytas gruodžio 19 dieną.
Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50
tūkst. partizanų, dar vadintų „miško broliais“.
Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo
daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.
Konstitucinis Teismas išaiškino, kad sovietų vykdytus trėmimus
ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali
prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais siekta
sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį.
Už sovietmečiu vykdytas žudynes socialiniu ar politiniu
pagrindu, jei tai nekėlė grėsmės lietuvių tautos išlikimui,
negalima bausti kaip už genocidą, tačiau teismai privalo
įvertinti, ar tai nebuvo kiti nusikaltimai žmoniškumui, teigiama
Konstitucinio Teismo išaiškinime.