ES ir JAV prekybos sutartis – prieštaravimų vandenyne

ES ir JAV derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties jau skaičiuoja antrus metus. Pernai vasarą, kai derybos prasidėjo, JAV prezidentas Barackas Obama siūlė jas baigti „vienu benzino baku” – greitai, neklaidžiojant ir neatidėliojant abipusiškai naudingo sprendimo.

Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys.<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Zigmantas Balčytis

Nov 29, 2014, 12:57 PM, atnaujinta Jan 20, 2018, 8:27 AM

Šiandien jau aišku, kad vieno benzino bako deryboms baigti neužtenka, o laisvosios prekybos sutartis skęsta giliame kaip Atlantas prieštaravimų vandenyne.

Net naujasis Europos Komisijos vadovas Jeanas Claude’as Junckeris, pristatydamas savo Europos ekonomikos gaivinimo planą, apie šią sutartį neužsiminė nė žodžiu. O juk ekonomistai yra apskaičiavę, kad, pradėjus veikti ES ir JAV laisvosios prekybos sutarčiai, ES ekonomika kasmet gautų papildomus 120 milijardų eurų. Tai yra panašiai tiek, kiek kasmet reikėtų investuoti į ES ekonomiką pagal J.C.Junckerio planą.

Naudos turėtų ir JAV ekonomika – apie 100 milijardų eurų kasmet.

Sėkmingų derybų atveju būtų panaikinti importo muito mokesčiai, biurokratiniai suvaržymai, sudarytos palankios sąlygos investuoti nediskriminacinėmis sąlygomis vietos įmonių atžvilgiu, padidėtų galimybės informacinių technologijų, mokslo tyrimų srityse, Europos kompanijoms atsivertų JAV viešųjų pirkimų rinka, būtų abipusiškai pripažinti standartai, sertifikatai, prekių testavimo rezultatai, būtų sukurta dešimtys tūkstančių naujų darbo vietų. Ir tai toli gražu ne visos sutarties teikiamos galimybės.

Be to, ši sutartis, stiprinanti Europos ir JAV santykius, Lietuvai būtų naudinga ir geopolitiniu atžvilgiu.

Vis dėlto viltingi derybininkų pranešimai, kad jau įvyko septintas derybų raundas, o pavasarį derybos bus tęsiamos, tik patvirtina, kad susiduriama su sunkiai išsprendžiamais uždaviniais.

Vienas iš tokių uždavinių – Europos rinkos atvėrimas genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO) ir produktams.

ES pozicija dėl GMO, priešingai nei JAV, – griežta ir nedviprasmiška: į ES įvežti produktų su GMO draudžiama.

Sunku įsivaizduoti, kad Europos Parlamentas ir valstybės narės vieningai pritartų JAV siekiams atverti Europos rinką GMO. Oficialiai teigiama, kad ES ir JAV laisvosios prekybos sutartis negali atverti kelio GMO produktams į ES, nes tai prieštarautų Bendrijos teisės aktams, o jokių teisės aktų, susijusių su žmonių sveikata, gerove, aplinkos apsauga ir vartotojų teisėmis, Bendrija nenusiteikusi keisti.

Tokie teiginiai nėra visa tiesa ir neatspindi visos kovos, kuri vyksta užkulisiuose. Europos Parlamente jau pradėta svarstyti naujoji GMO direktyva, kuri suteiktų galimybę patekti GMO į bet kurią ES valstybę, šioms paliekant labai ribotas galimybes pasipriešinti. Tokius bandymus atverti rinką GMO sunku nesusieti su derybomis dėl laisvosios prekybos tarp ES ir JAV.

Užkulisinių žaidimų tikimybė sujudino ES piliečius – jie pradėjo rinkti parašus prieš ketinimus atverti rinką GMO, keisti aplinkosaugos, maisto saugos reikalavimus. Milijonas piliečių, pasinaudojusių Europos piliečių iniciatyvos teise, parašų gerokai apsunkintų bandymus į rinką įsileisti produktus iš GMO.

Tarp daugiausia klausimų keliančių – ir JAV siūlymas, kad į sutartį būtų įtraukta investuotojų apsaugos nuostata – galimybė JAV kompanijoms paduoti į teismą ES valstybių vyriausybes. Realiame gyvenime tai reikštų, kad JAV kompanija, net nelaukdama teismo sprendimo, gali kreiptis į arbitražą ir reikalauti atlyginti nuostolius, jei mano, kad nacionaliniai ES valstybės įstatymai ar vyriausybės sprendimai (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos, maisto saugos, aplinkosaugos srityse) pažeidžia laisvosios prekybos sutartį ir kelia grėsmę kompanijos investicijoms.

Šie pavyzdžiai rodo, kad artimiausiu metu didelių pokyčių tikėtis nereikia. Ir tiems, kurie baiminasi, jog ES ir JAV laisvosios prekybos sutartis pablogins verslo ar ūkininkavimo sąlygas. Ir tiems, kurie didžiules viltis sieja su JAV rinkos teikiamomis galimybėmis.

Kur kas realesnis tarpinis variantas, kad bus susitarta dėl vienos ar kitos prekybos srities liberalizavimo, pavyzdžiui, dėl galimybės ES valstybėms pirkti iš JAV suskystintąsias dujas. Prielaidų, kad laisvos, visapusiškos, nevaržomos prekybos sutartis tarp dviejų demokratinio pasaulio ekonomikų taps realybe jau kitais metais, kol kas nėra.

Zigmantas Balčytis yra Europos Parlamento narys 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.