Penktadienį Valdovų rūmų Renesanso menėje surengtas J.Kazicko atminimo vakaras. Eidamas 97-uosius jis mirė šių metų liepą JAV.
Garsaus išeivijos verslininko filantropo nuveiktus darbus, puoselėtas vertybes ir svajones prisiminė jo artimieji, bičiuliai, bendražygiai.
Apie 300 svečių į Valdovų rūmus, prie kurių atstatymo yra svariai prisidėjęs ir J.Kazickas, sukvietė jo vaikai.
Senas labdaringos veiklos tradicijas turinti šeima liko ištikima savo vertybėms ir rengdama atminimo vakaro programą – svečiams skambėjo Mstislavo Rostropovičiaus fondo remiamų vaikų atliekami kūriniai.
V.Adamkus daug ko mokėsi
Susirinkusiesiems į Valdovų rūmus apie šviesaus atminimo J.Kazicką ir jo žmoną Aleksandrą šiltai kalbėjo kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Jis buvusį savo artimą draugą pavadino tauraus ir nuoširdaus bendravimo, sąžiningo tikėjimo ir prasmingo gyvenimo pavyzdžiu.
„Šiandien atvirai prisipažįstu – taip, aš daug ko mokiausi iš savo bičiulio. Mokiausi optimizmo, kuris išlieka net didžiausių sukrėtimų ir išbandymų akivaizdoje.
Mokiausi ir krikščioniško atlaidumo, kai už geranoriškas pastangas sulauki ne dėkingumo ir supratimo, o nepelnytų kaltinimų“, – kalbėjo V.Adamkus.
Jaučiasi kaip namuose
Savo tėvą su jauduliu prisimenanti J.Kazickaitė sakė visuomet esanti labai laiminga, kai turi galimybę apsilankyti Lietuvoje, iš kurios išvyko būdama maža.
„Jaučiu, kad šiame krašte esu giliai įleidusi šaknis. Mėgstu klausytis, kaip gatvėje lietuviškai kalba žmonės, žiūrėti, kaip jie atrodo. Didelis džiaugsmas suvokti, kad esu tokia pat kaip ir jie.
Čia jaučiuosi kaip namuose“, – kalbėjo filantropo duktė.
J.Kazickaitė prisipažino, jog jai skaudu, kad daugelis lietuvių negali turėti dvigubos pilietybės: „Lietuva neturėtų atstumti žmonių, kurie turi lietuviškas šaknis, juk net antrosios ar trečiosios kartos išeiviai siekia išlaikyti ryšį su šalimi.“
Keliaudama Europoje moteris nuolat naudojasi lietuvišku pasu ir didžiuojasi turėdama Lietuvos pilietybę.
Tikisi, kad daugelis grįš
Paklausta, ar tėvai planavo kada nors sugrįžti į Lietuvą, J.Kazickaitė akimirkai nutilo, paskui šyptelėjusi ištarė: „Tėvelis apie tai dažnai galvojo.
Bet mano šeima ir fondas visuomet būsime su Lietuva, padėsime jai. Šiandien labai jaudinuosi, kad daug jaunų žmonių palieka Lietuvą, labai svarbu, kad šie žmonės nepamirštų tėvynės.
Suprantu, kad vykstama į užsienį dirbti ar studijuoti, bet norėčiau tikėti, jog daugelis jų vis tiek planuoja kada nors sugrįžti.“
Remia gabų jaunimą
Kazickų šeimos labdaros fondas nuo 1998 metų veikia Niujorke, o nuo 1999-ųjų – ir Lietuvoje.
„Mūsų fondo svarbiausia misija yra švietimas. Fondas skiria stipendijas studijoms Jungtinėse Amerikos Valstijose, bet vėliau šie jauni gabūs žmonės privalo sugrįžti į Lietuvą. Toks reikalavimas“, – kalbėjo J.Kazickaitė.
Fondo valdybai vadovaujanti moteris prasitarė, kad planuojami ir nauji projektai: „Ieškome būdų, kaip padėti verslininkams, kurie turi puikių, Lietuvai didelę pridėtinę vertę sukursiančių idėjų, tačiau dėl pinigų stygiaus negali jų įgyvendinti.“
