Valdžia planuoja, kad į kitų metų biudžetą kartu su Europos parama suplauks 9,2 mlrd. eurų, o bus išdalyta 9,5 milijardo.
Suvesdami galus ties 342 mln. eurų deficitu valdantieji viliasi, kad kitąmet 3,4 proc. augs bendrasis vidaus produktas, nors komerciniai bankai ir ekonomikos ekspertai pranašauja 2,5–3 proc. ar net mažiau.
Biudžeto sudarytojai tikisi, kad kone 6 proc. didės algos, nedarbas mažės iki 9,1 proc., daugiau nei šiemet bus surinkta gyventojų pajamų mokesčio, augs vidaus vartojimas.
Vis dėlto jau senokai aišku, kad prognozes nežinios miglose skandina Maskvos ir Vakarų ekonominis karas, smunkanti pačios Rusijos ekonomika, trypčiojantis Europos Sąjungos ūkis.
Net pati Vyriausybė pripažįsta, kad jau kitų metų pirmojoje pusėje biudžetą gali tekti skubiai taisyti dėl padidėjusio deficito.
Tačiau siekdami išlaikyti kuo mažesnį biudžeto deficitą valdantieji didelės manevro laisvės, ko gero, ir neturėjo.
Didinti galiojančius mokesčius? O kaip tuomet dėl pavojaus investicijoms, vidaus rinkos augimui?
Negalima liesti ir įkaitinta geležimi iškaltų įsipareigojimų trečdaliu didinti šalies krašto gynybos finansavimą iki daugiau nei 400 mln. eurų. Rusijos grėsmės įelektrintos tautos akivaizdoje tėvynės išdavikais apšauks ne tik dešinioji opozicija, bet ir prezidentė.
Negana to, nepavyko sutramdyti kai kurių politikų noro papildomai įkišti ranką į valstybės kišenę.
Nepaisant Finansų ministerijos pasipriešinimo, jau biudžeto priėmimo metu išlaidos padidintos kone 30 mln. eurų.
Tokia suma susikaupė investicijoms į įvairius objektus, kultūrininkams, moksleiviams, žemdirbiams. Dėl šių pinigų pajėgas suvienijo ne tik kai kurie valdantieji, bet ir opozicijos atstovai, taip pat norintys gerai atrodyti prieš rinkimus.
Be to, Darbo partija prispaudė koalicijos partnerius, kad nuo kitų metų vidurio minimali mėnesio alga būtų 325 eurai.
Finansų ministrui R.Šadžiui teliko grąžyti rankas ir pripažinti, kad kai kurie Seimo sprendimai buvo netikėti.
Tačiau kas bus, jei jau pavasarį reikės persvarstyti biudžetą? Kaip Vyriausybė susitvarkys su tais netikėtumais?
Opozicija, kaip jau įprasta, nepraleido progos pasišaipyti iš į kampą spraudžiamų valdančiųjų, vėl ragino imtis kokybinių reformų, nemėginti dangstyti realios padėties svajonėmis.
Kita vertus, net ne visi konservatoriai balsavo prieš biudžetą, kone trečdalis jų frakcijos diplomatiškai susilaikė. Tiesa, čia pat dešiniųjų vadovai pažėrė kritikos valdantiesiems, netgi įžvelgę, kad paskirstytos lėšos deramai neapskaitytos, todėl ir biudžetas esąs neteisėtas.
Tarsi valdžioje būnant dešiniesiems klestėte klestėjo demokratija, o procedūros buvo skaidrios lyg krištolas ir vyko dalykiškos diskusijos.
Konservatoriams, kurie vėl pasinaudojo proga priminti valdantiesiems, kad jie pernelyg vangiai grąžina per krizę pačių dešiniųjų nurėžtas pensijas, apskritai gal vertėtų patylėti. Juk tam vien tik kitąmet reikės surasti 52 mln. eurų.
Lyg tyčia šiomis dienomis paaiškėjo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tyrimo apie energetikos sektoriaus 2010–2011 m. išlaidas išvados. Tai irgi dešiniųjų, iki šiol tebesigiriančių nuverstais kalnais būtent šioje srityje, valdymo laikotarpis.
Pagal šias išvadas, tuometės valdžios statytinių vadovaujamos valstybinės energetikos įmonės ne pagal paskirtį panaudojo daugiau kaip 400 mln. litų.
Šią didžiulę skylę užlopė padidinta elektros kaina. Taigi iš esmės buvo apvogti visi mokesčių mokėtojai.
Auditoriai, be kita ko, nustatė, kad elektros vartotojai mokėjo už tokius energetikų malonumus kaip Lietuvos elektrinės pirties paslaugos, egzotiškos kelionės, sporto treniruotės, brangūs alkoholiniai gėrimai įvairiuose „mokymuose“ kaimo turizmo sodybose.
Bene daugiausia už elektrą mokantys gyventojai prarado dėl energetikų veiklos, labai primenančios stambaus masto aferą: Lietuvos elektrinė pirkdavo pigią baltarusišką, latvišką ir rusišką elektros energiją, kurią Lietuvoje pardavinėjo brangiai, kaip lietuvišką. Tuo reikalu net buvo susidomėjusi Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Dėl ne pagal paskirti panaudotų šimtų milijonų litų premjeras A.Butkevičius užvakar pažadėjo vėl kreiptis į teisėsaugą. Gal šįkart tyrimas bus rezultatyvesnis nei anksčiau?
Kaip ir reikėjo laukti, ekspremjeras, o dabar – opozicijos lyderis A.Kubilius puolė aiškinti, kad visa tai tik muilo burbulas ir gryna politika – esą kai rinkimai jau ant nosies, o valdžioje socialdemokratai, visada reikia tikėtis kokio nors tyrimo dėl konservatorių veiklos.
Nepaisant tokių konservatorių vedlio ironizavimų, akivaizdu, kad atskleisti minėti faktai politiškai naudingi socialdemokratams. Juolab kad šių išvadų pasirodymą galima sieti su komisijos vadovės D.Korsakaitės, kuri tikrai nebuvo kairiųjų statytinė, o veikiau prezidentės globotinė, patraukimu iš posto pasibaigus kadencijai.
Kad ir kaip būtų, tokie vis įsiplieskiantys skandalai patvirtina, jog Lietuvos valdžios viršūnėse vienoms partijoms keičiant kitas revanšo siekimas lieka nenumaldomas.
Apžvalgininkas
