„Turime vertinti ne tik dalykines, bet ir bendrąsias socialines
kompetencijas. Vienas pirmųjų žingsnių bendrosios kompetencijos
vertinime jau žengtas - įvestas technologijų brandos egzaminas.
Praktika rodo, kad ir mokiniams, ir mokytojams tokio pobūdžio
egzaminas yra priimtinas. Nuo 2016 metų planuojama įvesti brandos
darbą, kuris būtų prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui“, -
Seime per diskusiją brandos egzaminų klausimais sakė viceministrė.
Pasak jos, brandos darbas būtų vidurinio ugdymo programos
baigiamosios klasės mokinio ilgalaikis darbas, rengiamas per ugdymo
procesą, skirtas įvertinti jo bendrosioms ir dalykinėms
kompetencijoms.
„Vienas iš svarbiausių šio darbo privalumų būtų tas, kad
mokinys jį rengtų atsižvelgdamas į savo pomėgius, interesus ir
gebėjimus. Dabar laukia svarbus iššūkis - susitarti su
aukštosiomis mokyklomis dėl brandos darbo įvertinimo, panaudojimo,
atrenkant kandidatus studijoms“, - sakė G.Krasauskienė.
Nacionalinis egzaminų centras (NEC) anksčiau yra pateikęs
visuomenei susipažinti brandos darbo programos projektą, kuris
jungtų dabar vykdomus menų ir technologijų mokyklinius brandos
egzaminus. Pagal projektą, mokiniai brandos darbą galėtų atlikti
pasirinkdami tiriamąją-taikomąją, menų ar technologijų kryptį.
Pagal sumanymą, mokinys pats rinktųsi ir kryptį, ir mokomąjį
dalyką arba integruotus mokomuosius dalykus, galėtų konsultuotis
su mokytoju, kuris vadovautų brandos darbo rengimui, formuluotų
brandos darbo temą, naudotųsi įvairiais informacijos šaltiniais ir
priemonėmis.
Idėja įvesti brandos darbą kilo 2008 metais, kai buvo rengiamas
Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų
tobulinimo 2008–2012 metais priemonių planas. Tuomet brandos darbas
buvo pristatomas kaip lygiavertė alternatyva vykdomiems brandos
egzaminams, kuri leistų mokiniui atskleisti dalykines ir bendrąsias
kompetencijas, sudėtingas įvertinti centralizuotai organizuojamo
egzamino formatu.