„Turime vertinti ne tik dalykines, bet ir bendrąsias socialines kompetencijas. Vienas pirmųjų žingsnių bendrosios kompetencijos vertinime jau žengtas - įvestas technologijų brandos egzaminas. Praktika rodo, kad ir mokiniams, ir mokytojams tokio pobūdžio egzaminas yra priimtinas. Nuo 2016 metų planuojama įvesti brandos darbą, kuris būtų prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui“, - Seime per diskusiją brandos egzaminų klausimais sakė viceministrė.
Pasak jos, brandos darbas būtų vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinio ilgalaikis darbas, rengiamas per ugdymo procesą, skirtas įvertinti jo bendrosioms ir dalykinėms kompetencijoms.
„Vienas iš svarbiausių šio darbo privalumų būtų tas, kad mokinys jį rengtų atsižvelgdamas į savo pomėgius, interesus ir gebėjimus. Dabar laukia svarbus iššūkis - susitarti su aukštosiomis mokyklomis dėl brandos darbo įvertinimo, panaudojimo, atrenkant kandidatus studijoms“, - sakė G.Krasauskienė.
Nacionalinis egzaminų centras (NEC) anksčiau yra pateikęs visuomenei susipažinti brandos darbo programos projektą, kuris jungtų dabar vykdomus menų ir technologijų mokyklinius brandos egzaminus. Pagal projektą, mokiniai brandos darbą galėtų atlikti pasirinkdami tiriamąją-taikomąją, menų ar technologijų kryptį.
Pagal sumanymą, mokinys pats rinktųsi ir kryptį, ir mokomąjį dalyką arba integruotus mokomuosius dalykus, galėtų konsultuotis su mokytoju, kuris vadovautų brandos darbo rengimui, formuluotų brandos darbo temą, naudotųsi įvairiais informacijos šaltiniais ir priemonėmis.
Idėja įvesti brandos darbą kilo 2008 metais, kai buvo rengiamas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tobulinimo 2008–2012 metais priemonių planas. Tuomet brandos darbas buvo pristatomas kaip lygiavertė alternatyva vykdomiems brandos egzaminams, kuri leistų mokiniui atskleisti dalykines ir bendrąsias kompetencijas, sudėtingas įvertinti centralizuotai organizuojamo egzamino formatu.
