Nors iš keturių valdančiąją koaliciją sudariusių partijų liko trys ir jau pasikeitė 6 iš 14 ministrų, ši Vyriausybė laikosi gana tvirtai.
Tiesa, net keturi ministrai buvo priversti atsistatydinti, dar du šias pareigas patys iškeitė į darbą Briuselyje. Negana to, bent pora naujų Vyriausybės narių, atrodo, yra greičiau prezidentės D.Grybauskaitės nei juos delegavusių partijų atstovai.
Iš valdančiosios koalicijos pašalinus Lietuvos lenkų rinkimų akciją, jai skirtas energetikos ministro postas buvo perduotas Darbo partijai, bet J.Neverovičių pakeitęs R.Masiulis neturi nieko bendra su „darbiečiais“ ir ideologiniu požiūriu turbūt yra artimesnis konservatoriams.
Panaši situacija pasikartojo, kai dėl galimai neskaidrių su „tvarkiečiais“ siejamų viešųjų pirkimų iš vidaus reikalų ministro posto atsistatydino D.Barakauskas. Jį pakeitęs buvęs policijos generalinis komisaras S.Skvernelis net pabrėžė, kad į Vyriausybę „tvarkiečių“ buvo deleguotas tik formaliai.
Vis dėlto ir „darbiečiai“, ir „tvarkiečiai“ tokią juos žeminančią ministrų rokiruotę ištvėrė tyliai, nekėlė ultimatumų, negrasino trauktis iš valdančiosios koalicijos.
Tai rodo, kad abi partijos jaučia susilpnėjusias savo pozicijas ir bet kokia kaina kabinasi į valdžią, o prezidentei D.Grybauskaitei vengiantis atvirai prieštarauti A.Butkevičius gali partneriams diktuoti savo sąlygas.
Ministrai keisdavosi ir visose ankstesnėse vyriausybėse, ministerijoms vadovaudavo ir nepartiniai, nors jie nebūdavo taip akivaizdžiai nesusieti su juos delegavusiomis partijomis kaip dabar.
Užtat tokios viceministrų karuselės anksčiau dar nėra tekę regėti. Vyriausybei grąžinus įgaliojimus šalies prezidente perrinktai D.Grybauskaitei, ji net grasino neskirti ministrų, kurie neatleis į jos juodąjį sąrašą įrašytų, kaip tvirtinama, devynių viceministrų, nors visuomenė taip ir nesužinojo, kuo jie nusidėjo.
Grėsė rimtas politinis konfliktas, bet iš didelio debesies nebuvo lietaus – A.Butkevičius vėl nusprendė nekonfliktuoti ir privertė atsistatydinti visus viceministrus.
Naujų viceministrų skyrimas irgi neapsiėjo be skandalų. Antai vidaus reikalų viceministru paskirtas „tvarkietis“ P.Beinaris turbūt pasiekė trumpiausiai dirbusio pareigūno rekordą – atsistatydino po poros dienų.
Bet žongliravimas pareigūnais nė kiek neišklibino Vyriausybės, kurios vienas bruožų – nedaryti staigių judesių.
Susidaro įspūdis, kad premjeras rado gerą būdą, kaip laikinai nustumti į šalį kai kurias problemas, – jei nežino, kaip jas spręsti, sudaro darbo grupę, kuri turi patarti, ką daryti.
Dabar turbūt net pats A.Butkevičius neįstengtų suskaičiuoti, kiek buvo sudaryta tokių grupių. Bet tai leidžia sukurti įspūdį, kad šis tas lyg ir daroma, laimima laiko. Žinoma, kitas klausimas, koks darbo grupių efektyvumas.
Pavyzdžiui, prieš kurį laiką buvo sudaryta darbo grupė darbo santykiams tobulinti, vėliau šios užduoties net už 5 mln. litų ėmėsi dviejų universitetų mokslininkai. Neseniai paskelbti jų siūlymai, kuriais remiantis turėtų būti atnaujintas Darbo kodeksas.
Ekspertai jau griebėsi už galvos tvirtindami, kad tai visiškų banalybių rinkinys.
Vis dėlto nebūtų teisinga tvirtinti, jog dabartinė Vyriausybė nieko realaus nenuveikė.
Pirmiausia ši Vyriausybė įeis į Lietuvos istoriją kaip įvedusi eurą. Tiesa, šį žingsnį visuomenė vertina atsargiai, nevienareikšmiškai, bet, Estijai ir Latvijai jau įstojus į euro zoną, Lietuvai taip pat buvo būtina tai padaryti. Be to, ji nepraskolino šalies ir nevykdo naktinių mokesčių reformų, kaip tai darė jos pirmtakė, sudaryta iš konservatorių ir liberalų.
Šios Vyriausybės laimėjimu reikia pripažinti ir sėkmingai įgyvendintą energetinį saugumą garantuojančio Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą. Daugiau ar mažiau juda ir kiti strateginiai energetikos projektai.
Anksčiau tik augusių energetikos kainų dabartinį mažėjimą, be abejo, labiausiai lėmė tarptautinėje rinkoje atpigusi nafta ir dujos, bet negalima nuneigti, kad turėjo įtakos ir Vyriausybės pastangos derantis su tiekėjais.
Šešioliktajai Vyriausybei, regis, pavyko iš mirties taško išjudinti ir namų renovavimo programą, nors ankstesnė valdžia, žadėjusi pagyvinti ekonomiką milijardiniais užsakymais statybų bendrovėms, čia patyrė visišką nesėkmę.
Žinoma, ne visus energetikos projektus sklandžiai įgyvendinti pavyksta ir dabartinei valdžiai. Pavyzdžiui, skalūnų dujų paieška išgujus „Chevron“ bendrovę skendi visiškoje migloje.
Itin giedro dangaus nežada ir artėjantys metai. Seimui ketvirtadienį teko iš naujo patvirtinti 2015-ųjų biudžetą ir nurodyti šaltinius, kurie leistų papildomai surinkti 26 milijonus eurų kultūros darbuotojų, mokinių ir žemdirbių reikmėms finansuoti.
Įtempta tarptautinė padėtis, tebesitęsiantis ekonominis karas su Rusija kelia nemažai abejonių, ar pavyks įvykdyti biudžeto pajamų planą.
Tačiau net tokiomis nelengvomis aplinkybėmis neprognozuojama, kad Lietuvos ekonomiką ištiks katastrofiškas nuosmukis. Politinė krizė, galinti nuversti šią Vyriausybę, irgi vargiai tikėtina.
