Antradienį iškviesta į Seimą atsakyti į klausimus dėl Stambulo konvencijos, skirtos kovai su smurtu šeimoje, ministrė A.Pabendinskienė paaiškinimus bėrė lyg išmokusi atmintinai.
Tačiau atrodo, kad netilpusi į jai skirtą laiką ministrė taip ir neatsakė į Seimo nariams rūpimus klausimus.
Seimo nariai klausė, kodėl šią konvenciją skubama ratifikuoti, prašė paaiškinti, kaip supranta konvencijoje įtvirtintą „socialinės lyties“ sąvoką. Taip pat ministrės buvo klausiama dėl prievolės ugdymo įstaigose mokyti apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, klausiama, kaip tai būtų daroma vaikų darželiuose.
Parlamentarams pasiteiravus, kodėl skubama ratifikuoti sutartį, ministrė pradėjo paaiškinimais apie tarptautinių sutarčių sudarymą ir ratifikavimą. Ji pabrėžė, kad Vyriausybė atlieka savo funkcijas, analizuoja ir vertina konvencijos nuostatų turinį, visuomenės atsiliepimus, atitiktį teisės aktams.
Lietuviškos versijos nėra
Pasidomėjus, ar tiesa, kad Vyriausybė visuomenei nėra sudariusi galimybių susipažinti su konvencijos tekstu lietuvių kalba, ministrė tikino, kad greitai taip bus padaryta. Lietuviška sutarties versija yra, tačiau ji nėra patvirtinta.
„Konvencijos esminis tikslas – apginti moteris nuo įvairių smurto formų. Be kita ko, ir vyrus, kaip akivaizdu iš konvencijos nuostatų. Taip, moterys nuo smurto nukenčia dažniau. Todėl ir konvencijos pavadinime atsirado „smurtas prieš moteris“. Visuomenė be smurto – rimtas socialinis pokytis. Tikriausiai retorinis būtų klausimas – ar reikia tokių socialinių pokyčių, kai tiek moterys, tiek vyrai gali gyventi be smurto“, – iš tolo pradėjo ministrė.
Ministrė sakė, kad konvencijos tekstas jau išverstas į lietuvių kalbą. Sudaryta darbo grupė nagrinėja vertimo atitiktį originalui.
„Kol vertimas nėra autentifikuotas, būtų neatsakinga neoficialų vertimą dėti internete. Kai darbo grupė pareikš galutines pastabas dėl konvencijos vertimo, konvencijos tekstą peržiūrės Vyriausybės kanceliarija ir jį autentifikuos. Tikslus, autentifikuotas vertimas, be abejo, bus paskelbtas internete“, – į klausimą atsakė ministrė.
Ji pabrėžė, kad versija anglų kalba yra laisvai prieinama internete.
„Aiškiai pasakėte, kad tekstas nėra išverstas. Tai ką gi darbo grupė veikia ir kokius siūlymus gali teikti?
Konvencijos nėra lietuvių kalba! Ką svarsto į darbo grupę surinkti žmonės? Kokį dokumentą gausime Seime, kurį turėsime ratifikuoti?“ – pasipiktino Vincė Vaidevutė Margevičienė. A.Pabedinskienė pakartojo, kad Vyriausybės kanceliarija turi peržiūrėti išverstą tekstą.
Kas yra socialinė lytis?
Ministrė buvo prašoma paaiškinti, kas yra „socialinės lyties“ sąvoka, bei kiek ir kokių socialinių lyčių suskaičiuojama Lietuvoje. Pavyzdžiui, Australijoje, be vyro ir moters, dar yra 23 socialinės lytys. Kiek jų bus Lietuvoje?
A.Pabedinskienė rėmėsi konvencijos apibrėžimais – socialinė lytis yra socialiai sukonstruotas vaidmuo, elgesys, veikla ir savybės, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria moterims arba vyrams. Remdamasi dokumentu ji pabrėžė, kad sąvoka „socialinė lytis“ pagal minėtą apibrėžimą nėra skirta pakeisti moterų ir vyrų sąvokų vartojimo.
„Konvencijos kontekste sąvoka „socialinė lytis“ pagrįsta dviem lytimis – vyrų ir moterų. Šia sąvoka išreiškiama, kad lytis turi ne tik fizinio, bet ir socialiai sukonstruoto vaidmens, elgesio, veiklos ir savybių, kuriuos tam tikra visuomenė priskiria moterims arba vyrams, aspektą.
Šis aspektas yra svarbus mažinant smurtą artimoje aplinkoje, nes mūsų visuomenėje yra žmonių, kurie, pavyzdžiui, mano, kad „muša, vadinasi, myli“, kitaip tariant „jei vyras muša moterį, vadinasi, vyras myli moterį“, bet ne atvirkščiai.
Tai yra su lytimi susijusio stereotipo, papročio pavyzdys, prieš tokį stereotipą ir pasisako mūsų aptariama konvencija ir dėl to joje yra išskiriamas šis su lytimi susijęs elgesio aspektas“, – iš Seimo tribūnos aiškino A.Pabedinskienė.
Sunervino R.Dagio klausimas
„Gaila, kad jūsų tekstas nebuvo atsakymas į klausimus, o jeigu ir buvo bandoma atsakyti, tai buvo skelbiama netiesa. Sakote, kad ratifikuodami konvenciją norite sustabdyti smurtą. Bet šios konvencijos įgyvendinimas – tai yra smurtas prieš valstybių suverenitetą“, – piktinosi Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
„Išgirdome raiškaus skaitymo pamoką, bet norėjome konkretesnių atsakymų“, – kritikavo kita Seimo narė Rita Tamašūnienė. Ji pabrėžė, kad Lietuva „imasi avangardo“, užuot būtų buvusi optimizuota organizacijų ir institucijų veikla kovojant su smurtu artimoje aplinkoje.
Kalbant apie socialinę lytį, ministrei įgėlė Seimo narys Rimantas Jonas Dagys: „Pasakėte daug netikrų faktų. Bet turbūt dėl to, kad nelabai pati suprantate konvenciją ir pati nemokate anglų kalbos.“
Seimo narys pasidomėjo, kokio amžiaus socialinę lytį pasirinkęs žmogus išeis į pensiją? Ar kaip vyras, ar kaip moteris?
„Negaliu padėkoti už klausimą, nes tai yra įžeidimas. Mes kalbame apie Stambulo konvenciją, o jūs čia primetate klausimus apie pensijas. Gal jūs nesuprantate paties klausimo?“ – pasipiktino ministrė A.Pabedinskienė.
Biologinė ir socialinė lytis
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Europos Tarybos (ET) konvenciją dėl smurto prieš moteris pasirašė pernai.
Vienas ET konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo punktų teigia, jog šio dokumento nuostatas „šalys įgyvendina nediskriminuodamos asmens dėl biologinės lyties, socialinės lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, lytinės orientacijos, lyties tapatybės, amžiaus, sveikatos būklės, negalios, šeiminės padėties, migranto ar pabėgėlio statuso arba kito statuso“.
Lietuvos vyskupai bei kai kurios nevyriausybinės organizacijos anksčiau paragino šalies vadovus neskubėti pasirašyti ir ratifikuoti Europos Tarybos konvencijos, kurioje, jų vertinimu, požiūris į lytį nesutampa su žmogaus biologine prigimtimi.
Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo 2011 metais Stambule priėmė Europos Tarybos Ministrų taryba. Iš viso konvenciją pasirašė 25 valstybės, iš kurių 16 priklauso ES.
