Paprastai tie karai prasidėdavo kiek vėliau, o dabar verda, dar nė dorai nepradėjus rinkti atlikėjo ir dainos. Jei kas netyčia ir pražiopsojo „Eurovizijos“ atrankos sezono pradžią, Andrius Mamontovas pasistengė, kad atsigriebtų ir pasižiūrėtų.
Nuo feisbuko iki straipsnių karų – dėl „Eurovizijos“ plėšomasi iki išnaktų. Labai įdomu stebėti. Kritikuoti lengva ir reikia, bet norisi priminti kai kuriuos jau daug sykių kartotus faktus apie „Euroviziją“ ir jos atranką. Vien todėl, kad jie arba iš tiesų, arba apsimestinai pamirštami.
Didelių paslapčių, sužinotų „eurovizinėje“ komisijos kėdėje, čia nėra - bet štai atsakymai į keliolika klausimų, kurie nuolat kartojami. Sakykime, kad tuos atsakymus tiesiog atsibodo kartoti kai kuriose privačiose diskusijose. Bus daugiau? Galbūt.
Kodėl pakeista senoji atrankos sistema, kai atlikėjai tiesiog atsinešdavo savo dainas ir jas atlikdavo? Dėl kelių priežasčių - absoliuti dauguma atėjusių neturėjo nieko bendra ne tik su realiomis galimybėmis patekti į „Euroviziją“, bet ir su natomis.
Nemažai jų net prieš kameras atvirai sakydavo, kad patekti į tą konkursą nei ketina, nei nori. Daugelis sakydavo, kad atėjo, nes tai vienintelė likusi vieta televizijoje, kur galima parodyti savo kūrybą ir pasireklamuoti. Būtų kita vieta – čia neitų. Daugelis per metus viešumoje šmėžuodavo tik kartą – būtent per atranką. „Anksčiau bent gerai pasijuokdavau“, - radau vienos skaitytojos komentarą feisbuke. Tai atsako į visus klausimus. Buvo nuspręsta, kad geriau mažiau, bet profesionalesnių atlikėjų, kurie tikrai nori į „Euroviziją“. Aš tikiu, kad grupės „Chill Out, Have No Doubt“ nariai yra nuostabūs žmonės, bet nepasiilgstu jų „Eurovizijos“ atrankose.
Antra priežastis – rezultatai. Su dabartine sistema kol kas nelaimėjome vieną sykį. Su ankstesne nelaimėjome keliolika kartų. Štai ir buvo sumanyta kažką keisti. Pasidomėkite kitų šalių patirtimi – yra tokių, kuriose atranka kaitaliojama kasmet. Vienais metais parenkamas dainininkas, kuriam tris mėnesius ieškoma tinkamos dainos, kitais – parenkama daina ir ieškoma tinkamo dainininko, trečiais televizija tiesiog kreipiasi į žinomą atlikėją ir paprašo jo atstovauti, ketvirtais rengiama ilga atranka pagal tradicinį modelį. Ir taip toliau. Atrankų modelių yra daug ir nė vienas jų nėra neginčytinai sėkmingas.
Kodėl A.Mamontovas kritikuoja „Eurovizijos“ atranką? Nes ji jam atrodo nelogiška. Neginčijama jo teisė taip manyti. Kai žinomi atlikėjai domisi konkursu ir sako pastabas – tai sveikintina. Dar kritikuoja dėl to, kad, labai tikėtina, pats svarsto galimybę dalyvauti atrankoje, tačiau nenori rungtis pagal dabartinę sistemą. Beje, kai kurie jo pasiūlymai – tiesiai į dešimtuką. Pavyzdžiui, tai, kad komisija pasirodymus vertintų pagal vaizdą TV ekrane, nes taip vertina ir didžiosios „Eurovizijos“ žiūrovai ir komisija. Būtų tikrai geriau.
Kodėl nemažai žinomų atlikėjų vengdavo ir vengia „Eurovizijos“ atrankų? Vėl klausimas su keliais atsakymo variantais. A.Mamontovas sako, kad dėl komisijos, o dabar – dar ir dėl sistemos. Galbūt. Tačiau patys atlikėjai vis minėdavo kitas priežastis.
Viena jų – nenoras varžytis atrankoje, kurioje aštuoni iš dešimties atlikėjų yra „tiesiai iš rūsio“. Kita – nenoras sumauti savo karjeros, jei netyčia nepavyktų užimti aukštos vietos tikrojoje „Eurovizijoje“. Baimė, kad lietuviai tokiu atveju tiesiog „suvalgys“. Ta priežastis niekur nedingo. Jei atlikėjas renka pilnas arenas Lietuvoje, po nesėkmingai susiklosčiusios „Eurovizijos“ tų arenų jis, tikėtina, nebesurinktų. Kodėl jis turėtų to norėti?
Kartą LRT pasielgė gudriai. Nerengė „Eurovizijos“ atrankos, o konkursą „Lietuvos dainų daina“, kurios laimėtojas netyčia kartu gavo ir kelialapį į „Euroviziją“. Žinomų pretendentų iškart padaugėjo. Logiška, nes visi jie nesėkmės „Eurovizijoje“ atveju galėjo pasakyti, kad šiaip jau į tą Europos sceną visai nenorėjo, buvo tiesiog į ją įstumti.
Kaip atsirado dabartinė atrankos sistema? Pažiūrėjus į kitų šalių rengiamų atrankų elementus. Daug kur atlikėjas finale dainuoja keletą kūrinių, o tada išrenkama, kuris jam geriausiai tinka. Vienu įkvėpimo šaltinių tikriausiai tapo ir Vokietijos 2010-ųjų atranka, kurią laimėjusi Lena vėliau laimėjo ir „Euroviziją“.
Kas nežino – ji ir kiti pretendentai pusantro mėnesio dainavo ne „eurovizines“ dainas, o Adele, Anastacios, Sealo, Robbie Williamso, Avril Lavigne ir kitų žvaigždžių hitus. Tik atrankos finale, kai jau beveik visi atlikėjai iškrito ir liko tik dvi merginos, buvo pagaliau pristatytos „eurovizinės“ dainos. Nedaug trūko, kad „Satellite“ „Eurovizijoje“ dainuotų ne Lena, o visai kita atlikėja Jennifer Braun, atrankos finale taip pat pristačiusi šios dainos versiją. Pernai panaši drama vyko Lietuvos finale.
Ar dabartinė sistema tobula? Ne, jokiu būdu. Kai kas, palyginus su praėjusiais metais, jau patobulinta. Į atranką su savo pasirinkta daina atėjęs atlikėjas iki finalo gali nebesiskirti su savo daina ir neatiduoti jos kitiems.
Vienas akivaizdi blogybė– sistema nepalanki atlikėjams, kurie netrokšta mainytis dainomis, išbandyti kuo daugiau skirtingų variantų, o tiesiog nori padainuoti savo dainą. Teoriškai taip galbūt atstumiama nemažai vertų dėmesio atlikėjų. Nebūtų nieko bloga, jei jie, pavyzdžiui, rungtųsi viename etape o norintys pabandyti keletą skirtingų kūrinių – kitame. Sujungus ankstesnės ir dabartinės atrankos elementus, galbūt patenkinti liktų visi. Nors ne – kad visi liktų patenkinti, Lietuvoje niekada nebūna.
Gal atrankoje turėtų dalyvauti tik atlikėjai su jų pačių iš anksto specialiai atrankai ruoštomis dainomis? Tai būtų galimybių apribojimas. Pernai Mia tūkstančius žiūrovų sužavėjo daina „Take A Look At Me Now“, kuri jai tiko tobulai. Jei ne ši atrankos sistema, ji tos dainos niekada nebūtų suradusi. Pradžioje atrodė, kad ta daina jai visiškai netiktų.
Kad Lietuvos atlikėjams, kurie patys nerašo dainų, sunku surasti kūrinių „Eurovizijai“, nėra paslaptis. Dėl to guodžiamasi ne vienus metus – kompozitoriai arba nenori rašyti, arba prašo daug pinigų, arba yra užsiėmę aranžuotojų darbu TV projektuose ar reklamos klipų takelių gamyba.
Dainininkai neprivalo būti ir dainų autoriai. Jei jie nekuria muzikos, dėl to netampa prastesniais ar mažiau šansų „Eurovizijoje“ turinčiais atlikėjais. Elvis Presley, Frankas Sinatra, Whitney Houston – visi jie nerašė savo hitų. Šįmet į atranką be savo dainų atėjo maždaug pusė joje dalyvaujančių atlikėjų. Atrankos metu jie gali išbandyti keletą kūrinių ir galbūt rasti puikiai tinkamą hitą.
Beje, labai netikslu sakyti, kad „Eurovizija“ - dainos konkursas, tad tik daina viską ir lemia. Jei labai gerą dainą atliks labai prastas atlikėjas, iš jos nieko nebus. Nesvarbu, kad jis ją pats parašė.
Tie įžanginiai lietuvių ir užsienio hitų vakarai, žinoma, atrankoje atsirado kaip papildomas šou elementas, kuris gali būti, gali ir nebūti. Turbūt jie yra dar ir todėl, kad žiūrovams atranką būtų galima rodyti daugiau vakarų ir pritraukti auditorijos. Normalu – raskite TV kanalo vadovą, kuris nenorės eteryje kuo ilgiau rodyti to, kas domina žiūrovus ir sukuria reitingą. Beje, sutapimas – atrankos trumpinamos arba visai nevyksta tose šalyse, kur žiūrovai kiek nusivilia „Eurovizija“ ir nustoja tas atrankas žiūrėti.
Vėlgi – televizijos pasaulyje viską ir visur lemia reitingas. Didžiojoje „Eurovizijoje“ - taip pat. Kaip manote, kodėl prieš porą metų buvo nuspręsta, kad pasirodymų eigą „Eurovizijos“ pusfinaliuose ir finale sudėlios TV režisieriai? Anksčiau juk viską lemdavo burtai. Kad viena po kitos neskambėtų trys lėtos dainos ir žiūrovai neperjungtų televizoriaus. Pagrindinės „Eurovizijos“ rengėjai dėl reitingų rūpinasi kur kas labiau, nei dėl to išgyvena nacionalinių atrankų organizatoriai.
Kodėl atrankoje yra komisija? Gal būtų geriau be jos? Dėl dviejų priežasčių. Pirma ir pagrindinė – jau šešerius metus komisijos sprendimas pusę rezultatų lemia ir didžiojoje „Eurovizijoje“, tad tai yra pagrindinio konkurso atspindys. Antra – Lietuvos dydis ir balsuojančiųjų skaičius. Balsuojant tik žiūrovams, pergalę „Eurovizijos“ finale būtų galima nusipirkti už kelis tūkstančius eurų, išleistų trumposioms žinutėms. Lietuvoje pakankamai tetų, dėdžių ir tėvų, kurie dėl dainininkų džiaugsmo tokių sumų nepagailėtų.
Kaip atranką gali komentuoti dainininkai, kurie patys nelaimėjo „Eurovizijos“? Gali, ir dar kaip. Švedijos delegacijos vadovas ir „Eurovizijos“ ekspertas Nr.1, šalyje pakėlęs susidomėjimą konkursu į neregėtas aukštumas, yra toks Christeris Bjorkmanas. Kirpėjas, kuris 1992-aisiais pateko į „Euroviziją“, bet ten liko priešpaskutinis. 1999-aisiais vėl dalyvavo atrankoje, bet tada jau joje liko paskutinis.
Nusispjovė ir dabar kitiems dėsto „eurovizinę“ išmintį. Niekam tai netrukdo. Ne visi vokalo mokytojai – popžvaigždės. Ne visi garsūs treneriai – buvę čempionai.
Ar pasaulyje kas tiksliai žino, kaip laimėti „Euroviziją“? Ne, nežino. Tiesa, užsienyje yra daug teigiančių, kad žino. Kai kurie tai sėkmingai paverčia pragyvenimo šaltiniu – siūlydami privačias konsultacijas įvairių šalių delegacijoms ir parduodami dainas. Vienas naujausių pavyzdžių – 1982-aisiais laimėjusią Vokietijos dainą parašęs, per savo karjerą net aštuonis kartus į geriausiųjų penketuką „Eurovizijoje“ patekęs kompozitorius Ralphas Siegelis. Neginčijamas „Eurovizijos“ autoritetas.
Pastaruosius trejus metus jo paslaugas pirko San Marinas. Dvejus metus iš eilės dainininkei Valentinai Monettai parašytos jo dainos nepateko į „Eurovizijos“ finalą. Trečius metus, 2014-aisiais, pagaliau pateko ir finale užėmė 24-ąją vietą. Šis rezultatas buvo švenčiamas kaip didelis pasiekimas.
Bet juk A.Mamontovas su „LT United“ pasiekė šeštąją vietą „Eurovizijoje“, tai turbūt jis žino, kaip laimėti ir pirmąją? Nebūtinai. Beje, „Eurovizijos“ istorijoje netrūksta ne šeštą, o pirmą vietą užėmusių atlikėjų, kurie nesusilaikę į konkursą eina dar kartą ir skaudžiai krenta. Dana International 1998-aisiais iškovojo Izraeliui pergalę, o 2011-aisiais nepateko į finalą. Airė Niamh Kavanagh konkursą laimėjo 1993-aisiais, o 2010-aisiais finale liko 23 iš 25 dalyvių. Švedė Charlotte Nilsson „Euroviziją“ laimėjo 1999-aisiais, o 2008-aisiais finale liko aštuoniolikta.
Bet kuriuo atveju, „LT United“ Lietuvai padovanojo daug džiaugsmo ir jų rezultatas lieka nepralenktas. Tačiau tai nėra įrodymas, kad grupės nariai ar įkūrėjas žino kažkokį sėkmės receptą, kuris galiotų 2015-aisiais.
Kodėl konkursą transliuoja ir atranką rengia LRT, o ne komercinis kanalas? Todėl, kad kitaip negali būti. „Euroviziją“ rengia Europos transliuotojų sąjunga, kurios narė yra LRT. Konkursą Europos šalyse rodo jų visuomeniniai transliuotojai (su retomis išimtimis, pavyzdžiui, vokiečiai pusfinalių transliacijas kartais perparduodavo komerciniams kanalams). Sprendimas, kas vyks į konkursą, irgi yra visuomeninių transliuotojų reikalas (Lietuvoje tai – LRT). Transliuotojas gali apskritai nerengti atrankos – nuspręsti, kas atstovaus šaliai, gali ir jo direktorius. Nemažai šalių taip ir yra. Užkulisiuose visada taip ir kalbama – konkurse dalyvauja tas ar anas kanalas iš tos ar anos šalies, o ne pati valstybė.
Beje, šiuo atveju reikėtų džiaugtis, kad „Eurovizija“ užsiima ne kuris nors komercinis kanalas. Nes šiems reitingai rūpi dar labiau – visai tikėtina, kad vietoj atrankų matytumėte devynių savaičių serialą „Radžis keliauja į Vieną“ ar kažką panašaus.
Tai galima atlikėją išsiųsti išvis be atrankos? Taip. Kanalo vadovas ar už atranką atsakingas asmuo gali būsimojo šalies atstovo vardą susapnuoti, išburti kortomis, išsiųsti savo žentą ar muzikos mokytoją - ir „Eurovizijoje“ tai bus visiškai teisėtas pasirinkimas. Kaip šalis turi pasirinkti atstovą, niekas nenurodinėja, tai visuomeninio transliuotojo reikalas.
Kartais tai visiškai pasiteisina. Conchitos Wurst dėka austrai „Euroviziją“ laimėjo pirmą kartą nuo 1966-ųjų. Po 48 metų pertraukos. Mes tiek metų dar nebandėme. Kokią atranką ji praėjo? Jokios. Tiesiog keletas žmonių televizijoje nusprendė, kad Conchita šiai misijai tiktų.
Kodėl „Eurovizijos“ atranką organizuoja Arūnas Valinskas? Jis neorganizuoja „Eurovizijos“ atrankos. Jis tik pakviestas ją vesti.
Kodėl „Eurovizijos“ atrankoje skamba visi tie juokeliai? Kai kurie jų negražūs. Po to, kai didžiosios „Eurovizijos“ vedėja pernai Conchitai Wurst tiesioginiame eteryje įteikė dešrą, nacionalinėse atrankose juokauti galima apie viską, apie ką tik nori. Labiau papiktinti kai kurių žmonių nepavyks.
Bet rimtai, iš kur atsiranda tokių, kurie „Euroviziją“ vis dar laiko labai rimtu reikalu? „Tai spalvingas, linksmas, šiek tiek kičinis renginys“, - pernai interviu lrytas.lt sakė pagrindinis „Eurovizijos“ vadovas Jonas Ola Sandas. Beje, konkursui Kopenhagoje pernai buvo paruoštas komiškas numeris, kuriame ant tariamų „eurovizininkų“ galvų tuštinosi paukščiai.
Kas bus, kai išrinksime Lietuvos pasirodymą pagal šių metų sistemą? Laimėtojas ar laimėtoja vyks į „Euroviziją“ ir dainuos. Kurią vietą ten užims – iš anksto tiksliai žinoti negalės niekas.
Kas bus, jei kitais metais išrinksime Lietuvos pasirodymą pagal kitą sistemą? Laimėtojas ar laimėtoja (dar gali būti grupė) vyks į „Euroviziją“ ir dainuos. Kurią vietą ten užims – iš anksto tiksliai žinoti negalės niekas.
Tai gal LRT išvis neverta dalyvauti „Eurovizijoje“? Verta dėl daugybės priežasčių, tačiau bet kurioje Europos šalyje pakaktų ir vienos. TV reitingai rodo, kad didelė dalis visuomeninio kanalo žiūrovų nori šios pramogos.
Daugelis pastaruosius keletą metų iš konkurso pasitraukusių šalių nurodė būtent šią priežastį – žmonės nustojo žiūrėti „Euroviziją“. Jei konkursas Lietuvoje būtų nežiūrimas, gal jame ir nebūtų dalyvaujama.
