Vien Palanga yra paskaičiavusi, kad atstatyti visą stichijos nuniokotą kurortui priklausantį 24 kilometrų ilgio paplūdimių ruožą, suformuoti nuplautas kopas, jas išpinti naujomis žabtvorėmis, nutiesti sulaužytus medinius takus ir laiptus kainuos ne mažiau, kaip 200 tūkst. eurų.
„Toks skaičius manęs dar negąsdina, tačiau kai prie palangiškių prašomos sumos prisidės Klaipėdos ir Neringos patirti nuostoliai, gali pasidaryti baisu“, – juokavo kartu su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi kurorto paplūdimius apžiūrėjęs ministras.
K.Trečiokas neslėpė, kad kopų ir sunaikintos paplūdimio infrastruktūros atstatymui visų trijų pajūrio savivaldybių poreikiams pinigų neužteks.
Aplinkos ministerijos biudžete Baltijos jūros pakrantės tvarkymo darbams šiemet yra numatyta apie 260 tūkst. eurų. Jie turėtų būti paskirstyti artimiausiu metu, nes už šias lėšas paplūdimiai turi būti paruošti dar iki vasaros sezono pradžios.
Ministro manymu, didžiausia šių lėšų dalis turėtų atitekti daugiausiai poilsiautojų ir turistų sulaukiančiai Palangai, kuriai priklauso ilgiausias intensyviai naudojamas paplūdimių ruožas.
K.Trečiokas pasidžiaugė anksčiau vykdytu Baltijos jūros pakrančių papildymo smėliu projektu, nes tas paplūdimio vietas, kuriose buvo piltas smėlis, bangos kopų nepasiekė.
Be to, uraganas pademonstravo, kad geriausiai smėlis kopose kaupiasi ten, kuro jos yra dengiamos šakų klojiniais ir išpinamos žabtvorėmis.
„Nors tai atrodo ir Sizifo darbas, bet akivaizdu, kad toks pakrančių apsaugos būdas, yra pats efektyviausias“, – teigė K.Trečiokas.
Paplūdimių papildymo smėliu darbams iš ES gamtosauginių fondų yra numatyta gauti apie 6,5 mln. eurų. Ministro manymu, žemyninei pakrantės daliai turėtų atitekti apie 5 mln. eurų. Už likusius pinigus smėlis bus pilamas Neringos paplūdimiuose.
