Kai kurie jų net išsispausdino teisėjos sprendimą, kuriuo pamalonintas aukštas policininkas. Už tai, kad pareigūnas atgailavo ir labai skubėjo pas vaikus, gailestinga buvo ir teisėja – iš A.Roginskio neatėmė vairuotojo pažymėjimo, nors tai įpareigoja įstatymas.
Buvusiam televizijos laidų vedėjui J.Radzevičiui, girtam pėsčiųjų perėjoje mirtinai sužalojusiam žmogų, gailestingumo bacila pavyko užkrėsti jo bylą tyrusį prokurorą. Šis teisme iš kaltintojo tapo vos ne advokatu ir pasiūlė žūties kaltininko jokiu būdu negrūsti į kalėjimą.
Bandydamas sugraudinti prokurorą ir teisėją, J.Radzevičius ne tik rėmėsi A.Roginskio pavyzdžiu, bet ir dar gerokai išplėtė jo naudotų priemonių arsenalą.
Kalbama, kad girti mėgstantys važinėti ir potencialiais žudikais galintys tapti vairuotojai jau parengė veiksmų atmintinę, galinčią padėti po tragedijos išvengti kalėjimo. Pirmiausia po nelaimės reikia dievagotis, kad nieko stipresnio nei kefyras net į burną neėmei.
Nepavyko? Pasislėpk nuo viso pasaulio, o jei kur nors ir pasirodysi, nebent maldininkų žygyje pelenais galvą besibarstydamas. Taip pat žuvusiojo šeimai būtina atlyginti išlaidas, o velioniui pastatyti paminklą.
Sugraudinti artimieji ims liudyti, kad velionis buvo menkysta, o jį anapilin nusiuntęs žmogus vertas vos ne premijos.
Tokio gailestingumo antplūdžio tikrai neatlaikys ne tik prokurorai, bet ir teisėjai.
M.Bulgakovo romano herojus Volandas nuo gailestingumo siūlė saugotis skudurais apkaišant visus kambario kampus.
Gal ir savo rūmų plyšius skudurais apkaišioti reikėtų teisėsaugininkams, kitaip po tokių gailestingumo proveržių lekioti beprotišku greičiu arba girtiems traiškyti pėsčiuosius Lietuvoje taps norma.
