„Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienio rytą gavo
informaciją, kad Lietuvos nepilnametį pilietį G.B. Švedijos
institucijos jau sausio 28 dieną perdavė Norvegijos socialinėms
tarnyboms“, – teigiama ministerijos pranešime spaudai.
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas paprašė
skubaus susitikimo Švedijos užsienio reikalų ministerijoje, kad
išsiaiškintų, kodėl Lietuva nebuvo laiku informuota apie jos
nepilnamečio piliečio perdavimą Švedijos socialinėms tarnybos,
bei Lietuvos piliečio perdavimo Norvegijai aplinkybes, nurodė
ministerija.
Žiniasklaidoje skelbta, kad vaiką, kurį Norvegijos tarnybos
atskyrė nuo motinos, praėjusią savaitę per susitikimą paėmė
artimieji, o berniuko motina Norvegijos policijos buvo apklausta dėl
vaiko pagrobimo. Vaikas netrukus rastas Švedijoje, ir artimieji
kaltino diplomatus, kad jie nesiėmė priemonių, jog berniukas būtų
grąžintas į Lietuvą.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad
Lietuvos ambasada Švedijoje ketvirtadienį iš motinos gavo
kreipimąsi ir iš karto ėmėsi veiksmų, susisiekė su Švedijos
institucijomis – Užsienio reikalų ministerija, socialinėmis
tarnybomis bei policija.
„Lietuvos ambasada Norvegijoje ir toliau dės visas pastangas,
kad bendradarbiaujant su Norvegijos institucijomis bei Lietuvos ir
Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybomis, nepilnametis Lietuvos
pilietis teisinėmis priemonėmis būtų grąžintas į Lietuvą, ir
būtų užtikrinti Lietuvos piliečių interesai bei vaiko gerovė.
Tam Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir ambasada Norvegijoje
išnaudoja visus teisėtus kanalus – tiek formalius, tiek neformalius,
šiam klausimui skiriamas prioritetinis dėmesys“, – teigiama
Lietuvos URM pranešime spaudai.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius žurnalistams
sakė, kad praėjusį antradienį iš spaudos sužinojus apie motinos
apklausą, diplomatai susisiekė su policija ir pareikalavo pokalbio
su ja, rekomendavo pasitelkti advokatą.
Ministro teigimu, Lietuvai sudėtinga teisiškai bendradarbiauti
su Norvegija vaiko teisių apsaugos srityje, nes nėra jokio tai
reglamentuojančio susitarimo.
„Su Norvegija mums opiausia situacija dėl to, kad šiuo
požiūriu mes neturime jokių susitarimų, kad galėtumėme vaiko
teisių apsaugos srity keistis kokia nors informacija. Mes prieš
dvejus metus inicijavome tokius dalykus, ne kartą priminėme, bet
nėra tokios praktikos ir tokios informacijos negalima pasiekti“, –
kalbėjo ministras.
Jis teigė, kad notos išsiųstos tiek Norvegijai, tiek Švedijai,
diplomatai bando gauti kiek įmanoma daugiau informacijos. Ministras
žadėjo ir pats mėginti susisiekti su savo kolegomis.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Vaiko teisių apsaugos
įstatymas taikomas visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, o Vaiko
teisių apsaugos tarnyba yra nepriklausoma institucija, veikianti
savivaldybės lygiu.
„Bylos šalys yra tik tėvai ir vaikai, jeigu jie vyresni nei
penkiolika metų. Labai gerbia konfidencialumą ir negali teikti jokio
informacijos niekam, išskyrus bylos šalis. Todėl sudėtinga gauti
informaciją“, – sakė L.Linkevičius.
Ministras sakė, kad Lietuva „apgins savo piliečius pagal
įstatymus, bet piliečiai irgi turi žinoti įstatymus“.
„Aš jokiu būdu nenoriu kaltinti tėvų, kurie praranda vaikus
ir kartu nenoriu a priori jų teisinti. (…) Žmonės liberaliai
žiūri į tą situaciją, labai atlaidžiai ir pripratę kartais
būna laisviau elgtis. Nuvykę į kitą šalį būna šokiruoti, nes
ten yra griežtesni įstatymai. (…) Pas mus tikrai nėra tokių
standartų, kaip ten. Kai žmonės susiduria su ta bėda, kai viskas
įvyksta, kreipiasi pagalbos, bet jau būna vėlu kažką daryti“, –
kalbėjo L.Linkevičius.
„Man keista, kad mes nesuprantame, kad yra standartai, kurie yra
didesni už mūsų. Man teko susidurti, kai papasakojama ne visa
tiesa. Kai žmonės nukenčia, jie papasakoja savo nuoskaudas, bet ne
visi papasakoja, ką patys nelabai gerai darė. O tarnybos net
nesidalina informacija dėl minėtų konfidencialumo priežasčių“,
– sakė ministras.