„Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienio rytą gavo informaciją, kad Lietuvos nepilnametį pilietį G.B. Švedijos institucijos jau sausio 28 dieną perdavė Norvegijos socialinėms tarnyboms“, – teigiama ministerijos pranešime spaudai.
Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas paprašė skubaus susitikimo Švedijos užsienio reikalų ministerijoje, kad išsiaiškintų, kodėl Lietuva nebuvo laiku informuota apie jos nepilnamečio piliečio perdavimą Švedijos socialinėms tarnybos, bei Lietuvos piliečio perdavimo Norvegijai aplinkybes, nurodė ministerija.
Žiniasklaidoje skelbta, kad vaiką, kurį Norvegijos tarnybos atskyrė nuo motinos, praėjusią savaitę per susitikimą paėmė artimieji, o berniuko motina Norvegijos policijos buvo apklausta dėl vaiko pagrobimo. Vaikas netrukus rastas Švedijoje, ir artimieji kaltino diplomatus, kad jie nesiėmė priemonių, jog berniukas būtų grąžintas į Lietuvą.
Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad Lietuvos ambasada Švedijoje ketvirtadienį iš motinos gavo kreipimąsi ir iš karto ėmėsi veiksmų, susisiekė su Švedijos institucijomis – Užsienio reikalų ministerija, socialinėmis tarnybomis bei policija.
„Lietuvos ambasada Norvegijoje ir toliau dės visas pastangas, kad bendradarbiaujant su Norvegijos institucijomis bei Lietuvos ir Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybomis, nepilnametis Lietuvos pilietis teisinėmis priemonėmis būtų grąžintas į Lietuvą, ir būtų užtikrinti Lietuvos piliečių interesai bei vaiko gerovė. Tam Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir ambasada Norvegijoje išnaudoja visus teisėtus kanalus – tiek formalius, tiek neformalius, šiam klausimui skiriamas prioritetinis dėmesys“, – teigiama Lietuvos URM pranešime spaudai.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius žurnalistams sakė, kad praėjusį antradienį iš spaudos sužinojus apie motinos apklausą, diplomatai susisiekė su policija ir pareikalavo pokalbio su ja, rekomendavo pasitelkti advokatą.
Ministro teigimu, Lietuvai sudėtinga teisiškai bendradarbiauti su Norvegija vaiko teisių apsaugos srityje, nes nėra jokio tai reglamentuojančio susitarimo.
„Su Norvegija mums opiausia situacija dėl to, kad šiuo požiūriu mes neturime jokių susitarimų, kad galėtumėme vaiko teisių apsaugos srity keistis kokia nors informacija. Mes prieš dvejus metus inicijavome tokius dalykus, ne kartą priminėme, bet nėra tokios praktikos ir tokios informacijos negalima pasiekti“, – kalbėjo ministras.
Jis teigė, kad notos išsiųstos tiek Norvegijai, tiek Švedijai, diplomatai bando gauti kiek įmanoma daugiau informacijos. Ministras žadėjo ir pats mėginti susisiekti su savo kolegomis.
Ministras atkreipė dėmesį, kad Vaiko teisių apsaugos įstatymas taikomas visiems Norvegijoje gyvenantiems vaikams, o Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra nepriklausoma institucija, veikianti savivaldybės lygiu.
„Bylos šalys yra tik tėvai ir vaikai, jeigu jie vyresni nei penkiolika metų. Labai gerbia konfidencialumą ir negali teikti jokio informacijos niekam, išskyrus bylos šalis. Todėl sudėtinga gauti informaciją“, – sakė L.Linkevičius.
Ministras sakė, kad Lietuva „apgins savo piliečius pagal įstatymus, bet piliečiai irgi turi žinoti įstatymus“.
„Aš jokiu būdu nenoriu kaltinti tėvų, kurie praranda vaikus ir kartu nenoriu a priori jų teisinti. (…) Žmonės liberaliai žiūri į tą situaciją, labai atlaidžiai ir pripratę kartais būna laisviau elgtis. Nuvykę į kitą šalį būna šokiruoti, nes ten yra griežtesni įstatymai. (…) Pas mus tikrai nėra tokių standartų, kaip ten. Kai žmonės susiduria su ta bėda, kai viskas įvyksta, kreipiasi pagalbos, bet jau būna vėlu kažką daryti“, – kalbėjo L.Linkevičius.
„Man keista, kad mes nesuprantame, kad yra standartai, kurie yra didesni už mūsų. Man teko susidurti, kai papasakojama ne visa tiesa. Kai žmonės nukenčia, jie papasakoja savo nuoskaudas, bet ne visi papasakoja, ką patys nelabai gerai darė. O tarnybos net nesidalina informacija dėl minėtų konfidencialumo priežasčių“, – sakė ministras.
