Gėdos sąrašas: kuriose aukštosiose mokyklose pilna mažaraščių?

Valstybinė lietuvių kalbos komisija įvertino magistro, daktaro darbų, taip pat neseniai išleistų vadovėlių kalbą. Priežasčių džiaugtis nėra: būsimo visuomenės elito kalba prasta, raštingumas – žemas. Kurių aukštųjų mokyklų absolventų raštingumas prasčiausias, kurių mokslininkai nesugeba parašyti vadovėlio taisyklinga kalba? Ir kas dėl to kaltas – lietuvių kalbos mokytojai?

Daugiau nuotraukų (1)

Aida Murauskaitė

2015-02-03 11:30, atnaujinta 2018-01-14 07:04

Kalbininkai susiėmę už galvos – aukštosios mokyklos spjovė į lietuvių kalbą. O kai kuriuose vadovėliuose apstu klaidų, kurių nebedaro gudrūs penktokai. O mokslininkai daro.

„Net kai kurie darbdaviai, skaitydami gyvenimo aprašymą, pažiūri, ar darbuotojai geba keletą sklandžių sakinių parašyti“, – sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė.

Kalbininkai turi už ką pagirti Aleksandro Stulginskio, Klaipėdos universitetų absolventus, taip pat Muzikos ir teatro akademiją baigusius jaunus žmones.

Vadovėlius kalbos atžvilgiu prasčiausiai parengė Kauno technologijos universiteto, Šiaulių universiteto, Edukologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Karo akademijos mokslininkai. Dalis prastųjų netgi perleidžiami po kelis kartus.

Geriausi vadovėliai – Vilniaus dailės akademijos, Aleksandro Stulginskio, Sporto, M. Romerio, Klaipėdos universitetų.

Pasak D.Vaišnienės, dėl tokių bėdų kenčia ir kitos Europos kalbos. Mat vis daugiau darbų rašoma anglų kalba, jiems skiriama daugiau dėmesio, o tiems, kurie rašomi gimtąja, stinga taisyklingumo.

Klaidų apstu ir Lietuvoje rengtuose technikos, ir socialinių mokslų atstovų darbuose.

Rodo blogą pavyzdį

„Tokia kalba, kokia šiandien kalba studentai, rytoj kalbės mokslininkai, visuomenės elitas“, – sakė D.Vaišnienė.

Tai kelia nerimą ir todėl, kad šie žmonės ateityje kurs savo srities terminus.

D.Vaišnienė atkreipė dėmesį, kad labai svarbu, kokią kalbą studentai girdi iš savo dėstytojų, taip pat kokio taisyklingumo kalba parašyti vadovėliai, iš kurių jie mokosi.

„Bet kada galima įsijungti rašybos tikrintuvą, bet blogam meistrui jokios technologijos nepadės“, – sakė D.Vaišnienė.

VLKK pernai įvertino trečdalį aukštųjų mokyklų 2010–2012 m. išleistų vadovėlių. Iš 77 vertintų vadovėlių tik 6 kalba atitiko taisyklingumo reikalavimus, 20 vadovėlių kalba šiuos reikalavimus atitiko tik iš dalies, o 51 vadovėlio, tai yra, daugiau nei dviejų trečdalių vertintų vadovėlių, kalba neatitiko taisyklingumo reikalavimų. Juose palikta didžiųjų kalbos klaidų, įvairių sintaksės, leksikos, skyrybos klaidų ir trūkumų. Kai kurie vadovėliai visiškai neredaguoti – tai rodo ne tik nepakankamą dėmesį akademinės leidybos kokybei, bet ir atsainų požiūrį į studijose vartojamą kalbą.

Pasak D.Vaišnienės, vadovėlių kalba rodo ir aukštosios mokyklos prestižą. Kalbininkai vertino visų studijų krypčių vadovėlius. Jie neskaičiavo korektūros klaidų, tik didžiąsias – kalbos kultūros, rašybos, skyrybos.

VLKK labiausiai kritikavo skyrybos išmanymą – tiek studentų, tiek dėstytojų.

Anot D.Vaišnienės, universitetų atstovai pasirengę keistis – tai jie sakė diskusijų metu.

Nerūpi raštingumas

Akis kalbininkams bado ir tai, kad dėstytojai, vertindami studentų darbus, neskiria deramo dėmesio kalbos taisyklingumui. Net 32 proc. aukščiausiu balu (puikiai) įvertintų darbų yra žemo raštingumo.

„Būtina, kad ne tik būtume savo srities profesionalai, bet ir mokėtume tai tinkamai pateikti“, – sakė D.Vaišnienė.

Labiausiai kalbininkams kliuvo kalbos kultūros spragos ir skyrybos neišmanymas.

VLKK įvertino aukštosiose universitetinėse mokyklose 2013 metais apgintų 1068 magistro darbų kalbą. Nustatyta, kad nemaža dalis darbų – apie 38 proc. – neatitinka kalbos taisyklingumo reikalavimų, t. y., dešimtyje puslapių rasta nuo 21 iki 60 ir daugiau klaidų. 44 proc. darbų įvertinti vidutiniškai ir tik 18 proc. darbų kalba taisyklinga.

Raštingumu negali pasigirti ir mokslo daktarai – tie, kurie ir kurs savo srities terminus, ir rengia bei rengs vadovėlius.

Įvertinus 714 daktaro disertacijų santraukų kalbą, paaiškėjo, kad 17 proc. santraukų kalba neatitiko taisyklingumo reikalavimų, 31 proc. santraukų kalba šiuos reikalavimus atitiko tik iš dalies.

Akys krypsta į vidurinę mokyklą

Kalbininkų manymu, bėdos slypi ir bendrojo lavinimo mokykloje.

„Būtina reikalauti, kad į universitetą ateitų jau raštingas žmogus. Svarbu, kad tinkamus gebėjimus mokykla suformuotų.

Svarstoma, kad reikėtų ir aukštojoje mokykloje mokyti rašyti. Mano nuomone, universitetai neturi mokyti dėti kablelių ir rašyti. Jie turi mokyti profesinės kalbos. O spragas turi užkaišioti pats studentas, kuris siekia išsilavinimo“, – sakė D.Vaišnienė.

VLKK siūlo nuo pastaraisiais metais diegto komunikacinio kalbos mokymo modelio pereiti prie ankstesnio sisteminio, kuris yra griežtesnis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.