Ji BNS sakė ketvirtadienį gavusi tai patvirtinantį Moldės
miesto vaiko teisių apsaugos tarnybos procesinį raštą, kurį
perdavė miesto komunos (savivaldybės) teisininkai.
„Vaiko teisių skyrius duoda aiškų signalą, kad jis prašys
nustatyti, kad mama išvis nebegalėtų prižiūrėti vaiko“, –
BNS sakė S.Latotinaitė.
Anot jos, sprendimai dėl teisių į vaiką atėmimo Norvegijos
institucijose bus priimami kitą pirmadienį ir antradienį
vyksiančiuose posėdžiuose.
Šiuo metu advokatė sakė jau žinanti, kad vaikas yra Norvegijoje.
„Mano žiniomis, vaikas šiuo metu yra Norvegijos jurisdikcijoje
– tai yra ganėtinai tikslu. Kur jis konkrečiai, gali pasakyti tik
Moldės vaiko teisių apsaugos skyrius“, – sakė teisininkė.
Jos teigimu, mažai tikėtina, kad globos teises gaus vaiko
močiutė, nes Norvegijos įstatymas galioja tik šios šalies
jurisdikcijoje ir nėra jokio mechanizmo, pagal kurį galėtų būti
vertinamas ne Norvegijoje gyvenančių asmenų tinkamumas globoti
vaikus.
„Praktikoje kol kas man neteko susidurti, kad globa būtų
pripažinta asmeniui, gyvenančiam užsienyje. Man žinomo precedento
nėra. Greičiausiai tai yra tik dėl to, kad nėra teisinio
mechanizmo. Šiuo metu vaikas yra pas laikinus globėjus. Labai įtariu, kad
priimtas sprendimas gali būti nepalankus
motinai. Tada vaikui bus rasti, jei dar nėra rasti, nuolatiniai
globėjai“, – sakė S.Latotinaitė.
Norvegijos teisininkai savo rašte nurodė nematantys pagrindo
tenkinti prašymą, kad posėdžiuose dėl Gabrieliaus B. globos
dalyvautų Lietuvos ambasadorė Norvegijoje Izolda Bričkovskienė bei
pirmoji sekretorė Jurgita Bilvaisienė. Norvegų teigimu, uždarų
durų politika siekiama apsaugoti vaiko interesus, akcentuojant,
kad ši byla ir taip sulaukė plataus Lietuvos žiniasklaidos ir
visuomenės susidomėjimo.
Anot advokatės, pernai spalio pabaigoje Lietuvos Valstybės vaiko
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos raštas, kuriame buvo prašoma
informuoti apie situaciją dėl globos teisių apribojimo motinai,
nepasiekė galutinio adresato – jis yra pasiekęs Vaikų, lygių
teisių ir integravimo ministeriją, tačiau vietos komunos atstovai
nurodė šio kreipimosi negavę.
S.Latotinaitė sakė, kad baudžiamoji atsakomybė berniuko motinai
dėl vaiko pagrobimo negresia, nes jai nebuvo atimtos globos teisės –
jos buvo tik laikinai apribotos. Advokatės žiniomis, jos ginamajai
pareikšti įtarimai dėl melagingų parodymų davimo.
Diplomatai dar aiškinasi, kur yra Lietuvos pilietis, kurį
mėginta paimti iš globėjų Norvegijoje ir pargabenti į Lietuvą.
Praėjusią savaitę per Lietuvos pilietės susitikimą su globėjų
šeimoje gyvenančiu sūnumi berniuką paėmė dėdė. Vaikas netrukus
rastas Švedijoje ir grąžintas į Norvegiją.
Lietuvos ambasada Švedijoje antradienį gavo atsakomąją
Švedijos URM notą, kad Švedijos socialinės tarnybos sausio 27
dieną nutarė suteikti nepilnamečiam Lietuvos piliečiui Gabrieliui
B. skubią priežiūrą ir sausio 28 dieną grąžino jį į
Norvegiją. Švedijos URM teigimu, Švedija buvo tik tranzito šalis,
per kurią jis keliavo, o Norvegija – jo gyvenamoji vieta, todėl nebuvo
sprendžiamas nepilnamečio globos klausimas.