Ir praėjusiais metais netgi į dvi savivaldybes – Druskininkų ir Varėnos – grįžo daugiau žmonių nei išvyko.
Pargrįžėliai vardija įvairias priežastis, tačiau daugelis tikina pasiilgę šeimų, namų, norintys gyventi savo kultūrinėje aplinkoje. Daugiausia grįžta užsienyje baigę studijas ir trisdešimtmečių šeimos, susilaukusios vaikų.
„Į Lietuvą grįžta daugiausia jaunimas, kuris tikisi, kad suras gerus darbus, o vyresniems žmonėms ten gerai. Jie turi paprastą darbą, gauna pastovų atlyginimą“, – sako reemigrantas Miroslavas Kopačius.
Vyras trejus metus dirbo Anglijoje. Turėjo gerai mokamą darbą. Vėliau išvyko į Italiją, kur pagal įgytą profesiją darbą lengviau buvo susirasti žmonai. Be to, Italijoje – geresnis klimatas. Tačiau abu grįžo į Lietuvą, įsidarbino. Grįžęs Miroslavas dirbo vairuotoju, klubo administratoriumi, dabar vairuoja taksi.
„Žiūrėdavau darbo skelbimus, tikrai tų darbų buvo ir tikrai nebijojau, kad būsiu be darbo. Labai greitai ir lengvai susiradau darbą“, – teigia reemigrantas.
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 922 tūkst. gyventojų. O emigracijos tempai pernai pirmąkart stabilizavosi: 2013 ir 2014 metais iš Lietuvos išvyko apie 38 tūkst. Lietuvos piliečių.
„Matome, kad žmonės grįžta į tas savivaldybes, iš kurių išvažiavo. Ir jei ankščiau matydavome, kad tose savivaldybėse būna labai didelė emigracija – pavyzdžiui, Šiauliai – dabar jau gan didelė imigracija. Vadinasi, žmonės tiesiog grįžta į savo namus“, – teigia „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Knygos „Užburtas ratas? Lietuvos gyventojų grįžtamoji ir pakartotinė migracija“ bendraautorė Dovilė Žvalionytė teigia, kad apklausus pačius grįžtančiuosius, daugelis jų sakė pasiilgę šeimų, draugų, namų ir norintys gyventi savo kultūrinėje aplinkoje. Tik keli procentai nurodė, jog grįžo todėl, kad neteko darbo. Daugiausia grįžta užsienyje baigę studijas ir trisdešimtmečių šeimos, susilaukusios vaikų.
„Jeigu išvyko santykinai jauni žmonės, praleidus keletą metų užsienyje ateina tam tikri pokyčiai, tarkime, kai kurie baigia studijas ir nusprendžia, kad kažkur jiems reikia pradėti karjerą. Dalis nusprendžia grįžti į Lietuvą. Ateina laikas nuspręsti, kurioje švietimo sistemoje mokysis vaikai“, – sako Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovė dr. D.Žvalionytė.
Socialinių mokslų analitikas Romas Lazutka sako, kad grįžtantys emigrantai gerai žino apie padėtį Lietuvoje. Galų gale, žino ir tai, kad Lietuvoje uždirbs mažiau.
Bankininkai pastebi, kad užsienyje uždirbtus pinigus sugrįžę emigrantai investuoja Lietuvoje.
„Jei žiūrėtume į perlaidas iš užsienio, kurios kasmet vis auga, praėjusiais metais jos buvo didžiausios per visą paskutinįjį dešimtmetį. Tai rodo, kad žmonės visgi sieja savo ateitį su Lietuva ir savo uždirbamus pinigus siunčia čia“, – tvirtina „Swedbanko“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė O.Bložienė.
Viltė Banelytė šešerius metus studijavo antropologiją ir tarptautinę sveikatą Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje, Švedijoje ir Danijoje. Prieš penkis mėnesius į Lietuvą grįžo ne viena, kartu su draugu ispanu. Jos sprendimą grįžti lėmė, kad pagal įgytą specialybę gavo darbą. Įsidarbino ir jos draugas, chemikas.
„Po šešerių metų jau tikrai norėjosi grįžti ir vėl pagyventi Lietuvoje. Atgaivinti tuos ryšius, kurie buvo nutrūkę per šešerius metus, pabūti su šeima. Sunkiau grįžti dėl to, kad tavo draugų ratas arba socialinis kapitalas, kurį susikuri toje šalyje, kurioje gyveni – nebenori jo palikti“, – pasakoja V.Banelytė.
Tyrimai parodė, kad 8 iš 10 grįžusiųjų jaučiasi užsienyje vienaip ar kitaip patobulėję, tačiau daugiau kaip pusė apklaustųjų tikina, kad nepanaudojo tų žinių, kurias įgijo užsienyje, trečdalio lūkesčiai nepasiteisina ir jie vėl kraunasi lagaminus.
„Grįžę emigrantai, kurie sako, kad pasijuto, jog Lietuvoje jų žinios ir patirtis nėra panaudojama ir įvertinama, statistiškai labiau linkę pakartotinai emigruoti“, – sako D.Žvalionytė.
Prieš kiekvienus rinkimus emigrantų susigrąžinimo programas pristatantys politikai po rinkimų apie tai pamiršta. Niekas nefiksuoja statistinių duomenų, dėl kokių priežasčių piliečiai grįžta ar palieka šalį.
„Būdavo daug spekuliacijų, kad dabar yra tiesiog globali Lietuva, reikia džiaugtis laisve, bet kada žinome, jog tarp išsivysčiusių šalių migracija yra maždaug 2-3 proc., o iš mūsų išvažiavo dešimtys procentų gyventojų, tai tikrai nėra normali migracija. Tuo metu, kai žmonių labai daug išvažiuodavo, irgi nebuvo tokių programų, pagal kurias būtų bandoma ištirti, kaip būtų galima lengviausiai padėti“, – sako R.Lazutka.
Atlikus visuomenės bei darbdavių apklausą paaiškėjo, kad pusė jų mano, jog grįžta tik tie emigrantai, kurie nesugebėjo įsitvirtinti. Toks nusiteikimas grįžusiems daugiau optimizmo taip pat nesuteikia. Todėl ir visuomenė turėtų keisti požiūrį.