„Kai yra karšti taškai ir kai situacija būna labiau
stabilizuota, teoriškai galima tą svarstyti. Įsivaizduočiau, kad
jeigu būtų atitrauktos pajėgos vienos nuo kitų nuo konfrontacinės
linijos, tai teoriškai tame tarpe galėtų būti dislokuotos
(taikdarių) pajėgos,“ – BNS ketvirtadienį sakė ministras.
„O kaip tai atrodys praktiškai, reikės dar palūkėti. Kiek
supratau, buvo neigiama Rusijos reakcija. Žinant Rusijos vaidmenį
Jungtinėse Tautose, jei ta reakcija neigiama, tai būtų sudėtinga
tikėtis kažkokio sprendimo“, – pridūrė L.Linkevičius.
Lietuvos ambasadorė
prie Jungtinių Tautų ketvirtadienį pareiškė, kad Saugumo Taryba
turėtų svarstyti Ukrainos prašymą atsiųsti JT taikdarių
kontingentą, reaguojant į šalies rytuose paskelbtų paliaubų
pažeidimus, už kuriuos atsakinga Rusija ir jos remiami separatistai.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paragino jo šalyje
dislokuoti taikdarius, kai separatistai užėmė strategiškai svarbų
Debalcevės miestą, nepraėjus nė savaitei po to, kai Ukrainos,
Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai susitarė dėl paliaubų.
„Ukrainos prezidento pasiūlymas pradėti derybas dėl
taikdarių misijos nusipelno nuodugnaus svarstymo“, – sakė
Lietuvos atstovė JT Saugumo Taryboje Raimonda Murmokaitė.
„Po Rusijos ir separatistų pajėgų pastarosiomis dienomis
įvykdytų Minsko paliaubų susitarimų pažeidimų natūralu, kad
Ukraina turėtų kreiptis į Saugumo Tarybą, kad būtų apsvarstyti
tolesni žingsniai“, – pridūrė ji.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba trečiadienį
nusprendė prašyti atsiųsti JT taikdarių kontingentą, kuris
prižiūrėtų padėtį fronte tarp separatistų ir vyriausybės
pajėgų, taip pat prie Ukrainos sienos su Rusija.
P.Porošenka nurodė, kad JT mandatą turinti Europos Sąjungos
policijos misija būtų tinkamiausia tokiam uždaviniui atlikti, ir
sakė, kad dabar parlamento Kijeve bus prašomas pritarti šiam
sprendimui.
JT atstovas Stephane'as Dujarricius sakė,
jog kol kas iš Kijevo negauta jokio prašymo, pridūręs, kad
sprendimą dėl tokių pajėgų dislokavimo turėtų priimti Saugumo
Taryba.
„Pirmas ir svarbiausias žingsnis – kad paliaubos būtų
stebimos, o kautynės liautųsi“, – pabrėžė jis.
Didžioji Britanija neatmetė Ukrainos raginimo dislokuoti šalyje
tarptautinį taikdarių kontingentą, bet pabrėžė, kad Europos
saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojams turėtų
būti suteikta galimybė patekti į teritorijas Rytų Ukrainoje,
kuriose tebesitęsia susirėmimai.
„Esam atviri idėjoms, bet visos šalys turi likti sutelkusios
dėmesį į savo įsipareigojimų pagal Minsko (susitarimus) vykdymą
ir užtikrinti ESBO saugią ir netrikdomą prieigą, kad (stebėtojai)
galėtų vykdyti savo įgaliojimus“, – sakė Britanijos misijos
prie JT atstovė.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba (NSGT)
trečiadienį vakare patvirtino kreipimąsi į Jungtines Tautas ir
Europos Sąjungą, kuriame prašoma atsiųsti taikdarių kontingentą
į konflikto krečiamus šalies rytus.
„Buvo aptartas šis klausimas ir priimtas sprendimas kreiptis į
JT ir ES, kad Ukrainos teritorijoje būtų pradėta taikos palaikymo
ir saugumo operacija“, – žurnalistams po tarybos posėdžio sakė
NSGT sekretorius Oleksandras Turčynovas.
Pasak jo, dabar Ukrainos užsienio reikalų ministerija parengs
tokį prašymą, o šalies parlamentas jam pritars.
O.Turčynovas nurodė, kad taikdariai turėtų būti dislokuoti
abipus fronto linijos šalies rytuose, taip pat prie Rusijos ir
Ukrainos sienos ruožo, kurio nekontroliuoja Kijevo vyriausybė.
Tačiau Rusijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Vitalijus
Čiurkinas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos valdžios raginimas
atsiųsti taikdarius į Rytų Ukrainą yra mėginimas sužlugdyti
Minsko susitarimus.