Tačiau Pabradės užsieniečių registracijos centro vadovai pataria kritiškai vertinti pasakojimus apie kraupius persekiojimus. Dauguma pabėgėlių statuso Lietuvoje prašytojų yra ekonominiai migrantai, daliai jų, ypač nelegaliai atvykusiems iš islamo šalių, mūsų šalis tėra tarpinė stotelė pakeliui į sotesnį gyvenimą Vakaruose.
Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) priklausančiame Užsieniečių registracijos centre (paprastai vadinamame Pabradės pabėgėlių centru) šiuo metu gyvena 166 užsieniečiai, prašantys prieglobsčio Lietuvoje.
Vieni jų nelegaliai kirto Lietuvos sieną su Baltarusija, slapčia atvežti migrantų gabentojų mafijos, kiti atvyko su vizomis ir net nelaukė, kol baigsis jų galiojimas, į centrą prašyte įsiprašė, nes baigėsi pinigai, ir žmonės su šeimomis nebeturėjo lėšų pragyventi.
Ieško geresnių gyvenimo sąlygų
Daugiausia nelegalių migrantų – vietnamiečiai. Kaip sakė centro vadovas Remigijus Volikas, dažniausiai paaiškėja, jog dauguma jų nėra persekiojami asmenys, o tiesiog ieško geresnio gyvenimo Vakaruose.
Tokiems asmenims pabėgėlių statusas pagal įstatymą nesuteikiamas. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia Migracijos departamentas.
Užsieniečių registracijos centro vadovai sakė lengviau atsikvėpę, kai nebeliko nelegalų gruzinų, kurių dauguma buvo narkomanai ir kėlė rūpesčių ne tik centro darbuotojams, bet ir Pabradės gyventojams, blogindami miestelio kriminogeninę padėtį.
Centre pastaruoju metu padaugėjo ukrainiečių, bėgančių iš hibridinio karo apimtos Rytų Ukrainos. Tai – tvarkingos, iki pilietinio konflikto tėvynėje neblogai gyvenusios šeimos su mažais vaikais.
Portalo lrytas.lt kalbinti ukrainiečiai turi giminių ar pažįstamų Lietuvoje, todėl prieglobsčio ieško mūsų šalyje. Pasikalbėjus paaiškėjo skaudi žmogiškoji drama ir tai, kad, remdami provakarietišką Kijevo valdžią, mes, lietuviai, šiek tiek supaprastintai įsivaizduojame tikrąją padėtį Rytų Ukrainoje.
Palaikė Lietuvos šnipais
Iš tenykščio karo pragaro ištrūkę žmonės guodėsi atsidūrę tarp kūjo ir priekalo: iš gimtųjų vietų juos išvarė ar privertė bėgti prorusiški separatistai. Bet atvykę į Kijevo valdomą zoną sulaukė ne pagalbos, o buvo atstumti kaip įtartini separatistų šalininkai.
Tokioje padėtyje atsidūrė dabar Pabradėje prisiglaudusi Vilniuje gimusios Luhansko rajono gyventojos 57 metų Kristinos Kogalevos šeima.
Be K.Kogalevos, Užsieniečių registracijos centre prieglobsčio Lietuvoje prašo jos du sūnūs, 30 metų dukra Oksana, 28 metų marti Tania ir jos mažametis sūnus Denisas.
K.Kogaleva tikisi teigiamo Migracijos departamento sprendimo, nes ji ne tik gimė Vilniuje, bet ir gyveno čia iki 1990 metų. Išvykti į anuomet ramią sovietinę Ukrainą nusprendė jos vyras ukrainietis – prižiūrėti susirgusio tėvo.
Visi trys K.Kogalevos vaikai gimę Lietuvoje, ši aplinkybė ir sukėlė jiems mirtiną pavojų: apsišaukėliškos „Luhansko liaudies respublikos“ smogikams jie tapo įtartinais „jevrikais“ (taip vadinami ES šalių piliečiai. – Red.) ir kelis kartus vos negavo kulkos į kaktą.
„Separatistai tikrina pasus kiekviename žingsnyje, net į butus įsiveržia, liepia parodyti dokumentus. O mūsų pasuose parašyta, kad gimėme Lietuvoje. Vyresnieji dar žino, kad buvo tokia SSRS, o kai stovi prieš automatą atstačiusį 18-metį jaunuolį, kuris sako „eto že jevriki, fašistskije špiony“ („tai juk europiečiai, fašistų šnipai“. – Rus.), darosi labai nejauku“, – pasakojo K.Kogaleva.
Atstūmė ir Kijevo valdžia?
Kijevo kontroliuojamoje zonoje šeima taip pat nepasijuto saugi.
„Į mus žiūrėjo, kaip į separatistų rėmėjus. Iš Rytų – vadinasi, už rusus. Pagaliau Ukrainos valdžia net ir norėdama negalėtų visiems padėti, nes mūsų šalyje apie milijoną pabėgėlių prašosi pagalbos“, – tragiškus pabėgėlių gyvenimo vaizdus nupiešė O.Kogaleva.
Ji, jos motina ir broliai tikisi, kad Lietuvos valdžia atsižvelgs į aplinkybę, kad Lietuva yra jų gimtinė, ir suteiks prieglobstį.
„Aš niekada neišsižadėjau Lietuvos pilietybės savo noru. Esu lenkų kilmės, bet laikau save lietuve pilietine prasme. Noriu gyventi savo tėvynėje, Lietuvoje“, – tikino K.Kogaleva.
Gelbėjo separatistų aukas
Sutuoktiniai Malovičko, 40 metų Jevhenas ir 34 metų Olha, su vaikais vos spėjo ištrūkti iš Donecko pragaro. Jiems grėsė susidorojimas, nes sutuoktiniai padėjo pabėgti ne vienam separatistų persekiojamam ukrainiečiui iš rusakalbių teroristų valdomo miesto.
„Separatistai atiminėja iš žmonių butus, jų gyventojai dingsta be žinios. Donecko milicija tvarkos neužtikrina, remia Rusiją ir teroristus“, – sakė J.Malovičko.
Pabradėje atsidūrusios ukrainiečių, 33 metų programuotojo Sergejaus ir 33 metų medikės Jelizavetos, istorija truputį kitokia.
Į Lietuvą jie su 9 ir 1 metų dukromis atvyko iš Kryvyj Riho (Dnepropetrovsko srities), esančio už 200 kilometrų nuo karo zonos.
Nenori žudyti bendrapiliečių
Sergejus tvirtino nenorintis būti paimtas į Ukrainos kariuomenę ir žudyti savo bendrapiliečių – nesvarbu, kad ir atsidūrusių priešiškoje pusėje.
„Šauktinius gaudo tiesiog gatvėje. Tai purvinas karas, jo nereikia ukrainiečių tautai. Pagaliau auginu du mažamečius vaikus, negaliu sau leisti prabangos žūti“, – karčiai pastebėjo vyriškis.
Jo žmona Jelizaveta parodė į išsekusią 9 metų dukrą Dianą sakydama: „Kryvyj Rihe karo dar nėra, bet psichologinė aplinka įkaitusi iki kraštutinumo. Diana susirgo, jos nervai neišlaikė – mokykloje vaikams tik ir kalbama apie karą, kalama į galvą, kaip saugotis nuo bombų, po kelias valandas jie laikomi civilinės gynybos rūsiuose“, – liūdnai kalbėjo ukrainietė.
Jelizavetos ir Sergejaus šeima kurį laiką glaudėsi Vilniuje pas giminaitę, tačiau baigėsi pinigai. Nenorėdami būti našta šeimininkei, jie pasiprašė prisiglausti Pabradės pabėgėlių centre.
Tai pavyko padaryti tik pasitelkus advokatą. Kokia laukia ateitis šios padorios ir tvarkingos šeimos, kaip ir kitų prieglobsčio prašančių ukrainiečių?
Užsieniečių registracijos centro vadovas R.Volikas pripažino, jog padėtis sudėtinga, tenka spręsti painius teisinius galvosūkius.
„Oficialiai Ukrainoje karas nepaskelbtas. Vyksta konfliktas konkrečiame regione, šalis didelė, gyventojai gali pasitraukti į saugias vietas. Be abejo, kiekvieną prašymą suteikti prieglobstį išnagrinės ir sprendimą priims Migracijos departamentas“, – sakė pareigūnas.
Rusų „Juodojo apsiausto“ likimas
Pabradėje tokio sprendimo nekantriai laukia ir Rusijoje pagarsėjęs kovotojas su Karelijos Autonominės Respublikos korumpuota teisėsauga Eduardas Ganejevas.
Rusijos valdžia, jo teigimu, sufabrikavo prieš jį ne vieną bylą ir taikosi pasodinti už grotų, grasinta nužudyti jo žmoną.
E.Ganejevas Karelijoje vadinamas „juoduoju apsiaustu“ – užuomina į komiksų personažą Betmeną, kovotoją su nusikaltėliais.
E.Ganejevas pasakojo, kad istorija prasidėjo 2011-aisiais, kai jis Kostomukšos (Karelijos AR) mieste vietos policijai atnešė miške aptiktus ginklus, kuriuos slėpė organizuoti nusikaltėliai.
„Aš esu paprastas darbininkas, bet moku Rytų kovos menų ir neduodu ramybės banditams“, – teigė E.Ganejevas.
Paaiškėjo, kad vienas šautuvų, kuriuos atnešė į policiją, dingo. Rusų Betmenas teigė išsiaiškinęs, kad jį pavogė patys pareigūnai, ir pakėlė vėją, parašė į spaudą, kreipėsi į prokuratūrą.
Visa Karelijos autonomijos teisėsauga suūžė kaip širšių kamuolys, E.Ganejevas buvo apkaltintas padegęs policijos automobilius, nuteistas 3 metams kalėti.
Pabėgo nuo islamistų teroro
Praėjusių metų pabaigoje nelegaliai kirtęs Lietuvos sieną, jis savo noru pasidavė mūsų šalies policijai, tikėdamasis čia rasti saugų prieglobstį.
Pabradėje gyvena ir keliolika valstybės sienos pažeidėjų iš islamo šalių, daugiausia – iš Afganistano ir Rusijai priklausančios Čečėnijos.
Su dideliu nelegalių migrantų srautu per Vidurinę Aziją, Rusiją į Vakarus patraukęs apie 50 metų afganas nenorėjo atskleisti savo vardo ir pavardės.
Vyriškis teigė, kad jo šeimą užpuolė, jį patį peiliu subadė islamo radikalai – talibai. Mat jis dirbo valstybės pareigūnu tais laikais, kai Afganistaną valdė prosovietinis režimas.
Čečėnas Muslimas sakė į Lietuvą atvykęs bandydamas pasislėpti nuo Rusijos prezidentui ištikimo Čečėnijos autonomijos vadovo Kadyrovo persekiojimų.
„Kadyrovo smogikai persekioja kovotojus už Ičkerijos nepriklausomybę, juos grobia ir kankina. Aš irgi kovojau už laisvą Čečėniją“, – teigė Muslimas.
Jis tvirtino norintis likti ir dirbti Lietuvoje, nes čia jam artima kultūrinė aplinka, čečėnus lietuviai gerbia ir užjaučia.
Ne visi pabėgėliai tikri
Užsieniečių registracijos centro vadovas R.Volikas sakė, jog po teisinių procedūrų ir tyrimų paaiškėja, kad tik apie 20 proc. Pabradėje įkurdintų nelegalų iš tiesų patiria politinį ar kitokį persekiojimą savo šalyse ir jiems iš tiesų reikia pagalbos pagal ES tarptautinės teisės normas.
Dauguma Lietuvoje apsistojusių pabėgėlių tiesiog ieško geresnių gyvenimo sąlygų ir, pasinaudoję mūsų valstybės laikinu prieglobsčiu, kartais net nelaukdami Migracijos departamento sprendimo bėga į Vakarus.
Tai labiausiai pasakytina apie migrantus iš Afganistano – Lietuvoje jų lieka labai mažai.
Užsieniečių registracijos centre Pabradėje vienam asmeniui išlaikyti tenka apie 17,4 eurų per dieną. Migrantai maitinami tris kartus per dieną, duodama drabužių, nemokamai gydomi.
Smulkioms išlaidoms jie gauna po 10 eurų per mėnesį.
