Vakar Vyriausybėje buvo pristatyti praėjusių metų kovos su nelegalia prekyba, kontrabanda, mokesčių vengimu rezultatai.
– Kokie per metus priimti sprendimai turėjo įtakos šešėlio mažėjimui? – „Lietuvos rytas“ paklausė premjero A.Butkevičiaus.
– Manau, pirmiausia turime įvardyti, kad praėjusiais metais pradėtos taikyti priemonės leido sulaukti teigiamų pokyčių surenkant akcizus.
Nusprendėme, kad atėjo laikas Muitinės departamentui taikyti kitokią degalų deklaravimo tvarką ir jų išpylimo iš automobilių bakų kontrolę. Tai pasiteisino.
Nustatyta privaloma degalų įsigijimo ir panaudojimo kiekvienam automobiliui tvarka, buvo privaloma pildyti nurodytą formą dėl degalų bakuose gabenimo. Tai tikrai turėjo teigiamos įtakos.
2014 metais dyzelinių degalų pardavimas išaugo 17 procentų, surinkta 169,8 milijono litų (beveik 50 mln. eurų) akcizų daugiau negu 2013-aisiais. Daugiau akcizų surenkama parduodant cigaretes ir stipriuosius alkoholinius gėrimus.
– Kokių žingsnių Vyriausybė ėmėsi, kad pažabotų mokestinių prievolių vengimą? Kur matote didžiausių trūkumų?
– Gyventojų pajamų mokesčio į biudžetą per praėjusius metus iš viso gauta 4,6 mlrd. litų (1,33 mlrd. eurų).
Surinkta 72,2 mln. litų (beveik 21 mln. eurų) daugiau, nei planuota, o, palyginti su 2013 metais, šio mokesčio gauta 261,1 mln. litų (75,62 mln. eurų) daugiau. Geros pelno mokesčio surinkimo tendencijos.
Bet vis dar yra erdvės kovai su PVM vengimu, nors administruojant šį mokestį pernai ir pasiekta pažanga.
Tiesa, buvo gauta 321,2 mln. litų (maždaug 93 mln. eurų) mažiau, nei buvo planuota, tačiau, palyginti su 2013 metais, pernai PVM pajamos išaugo 6 procentais – 549 mln. litų (159 mln. eurų).
PVM vengimo ir sukčiavimo užkardymas yra vienas aktualiausių institucijoms keliamų uždavinių. Šioje srityje Vyriausybė jau paruošė namų darbus, dabar tikimės sėkmingo projektų svarstymo Seime.
– Kokie tie projektai, kurie pasiekė parlamentą?
– Siekdami efektyviau nustatyti mokestines prievoles ir nedeklaruotas pajamas Seimui svarstyti pateikėme Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą.
Ne paslaptis, kad kai kurios labdaros ar paramos organizacijos, viešosios įstaigos pasinaudoja įstatymo spragomis ir dalyvauja mokestinio sukčiavimo schemose. Tam kelias bus užkirstas. Jau pateikti Viešųjų įstaigų, Labdaros ir paramos fondų, Asociacijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo ir papildymo projektai.
Bus efektyviau kovojama su PVM nemokėjimu ir taikoma solidari atsakomybė asmenims, kurie žinojo ar turėjo žinoti, kad apskaičiuota suma nebus sumokėta. Tai numato parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas.
Jau daugeliui gerai žinomi parengti teisės aktai, kurie apribos atsiskaitymus grynaisiais pinigais, bus didinama turgaviečių administracijos atsakomybė, mažinamas nelegalaus darbo ir mokėjimo vokeliuose mastas.
Be kita ko, numatoma prievolė darbdaviui sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui atlyginimą, ne mažesnį nei minimali mėnesinė alga, ir ne mažiau kaip už 3 mėnesius.
Taip pat bus nutraukiamas nedarbo draudimo išmokos mokėjimas bedarbiui, jei jis atliks nelegalų darbą, be to, toks asmuo turės grąžinti gautas nedarbo draudimo išmokas.
– Sprendžiant iš jūsų žodžių, į ateitį žvelgiate gana optimistiškai?
– Iš tiesų kovos su šešėliu teigiamos tendencijos džiugina. Atitinkamos institucijos dirba kompleksiškai, o glaudesnis jų bendradarbiavimas leidžia pasiekti geresnių rezultatų.
Profesoriaus Friedricho Schneiderio vertinimu, praėjusiais metais šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje sudarė 27,1 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks pat rodiklis buvo Estijoje, o Latvijoje – 24,7 proc.
Palyginti su 2013 metais, šis mastas Lietuvoje sumažėjo 0,9 procento.
F.Schneideris prognozuoja, kad šiemet šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje bus 25,8 proc., o metinis 1,3 proc. šio masto mažėjimas būtų didžiausias tarp visų ES šalių.
Tuo metu Stokholmo ekonomikos mokyklos profesoriaus Arnio Saukos skaičiavimu, šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje sumažėjo nuo 18,2 proc. 2012 metais iki 15,3 proc. 2013-aisiais.
Tyrimai dažnai skiriasi, nelygu jų struktūra ir metodai, tačiau akivaizdu, kad rezultatai gerėja. Kita vertus, šešėlinės ekonomikos masto tiksliai įvertinti neįmanoma, o tyrimai rodo tik tam tikras tendencijas.