Už Atlanto vandenyno, tęsiant 1993 metų pradėtą Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimą, šių metų birželio pradžioje vyks bendros Lietuvos karių ir JAV gvardijos pratybos „Mūšis mieste“.
„Tai pirmos lauko pratybos, kuriose dalyvausime rengdamiesi bendriems veiksmams su partneriais iš Pensilvanijos nacionalinės gvardijos. Birželio pradžioje trys skyriai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų 8-osios rinktinės, taip pat skyrius iš Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vyksta į JAV Pensilvanijos valstiją, kur drauge su amerikiečiais dešimt dienų semsis mūšio mieste subtilybių“, – sakė Lietuvos būriui vadovausiantis KASP 803-iosios kuopos vadas kapitonas Edvardas Mankus.
Bendra rikiuotė, ir po trumpo instruktažo išsiskirstome priešingomis kryptimis. Dalis karių keliauja į miškingą poligono dalį, kur dalyvaus taktikos elementų pratybase ir tobulins individualius ginklo valdymo įgūdžius, likę – rikiuojasi šaudykloje. Reguliuojami ginklai, užtaisomos kulkosvaidžių juostos.
Oro sąlygos idealiai „subalansuotos“ pėstininkui: dulksna, lengvas rūkas ir drėgmė. Tačiau patyrusiems kariams tai ne naujiena, o jų veiduose atsispindi susikaupimas. Nuaidėjus komandai: „Šaudymo padėtį užimk, ginklą užtaisyk, ugnis!“, pirmieji prabyla kulkosvaidžiai FN MAG. Vėliau prisideda ir pavieniai G36 šūviai. Geras pusdienis parako kvapo, keliavimo prie taikinių ir ginklai, sureguliuoti taikliam šaudymui.
Jei būtumėte su kariais, pastebėtumėte, kad vienų jų uniformos pažymėtos antsiuvais „KASP GPS 2014“, kiti ant galvų užsidėję žvalgų panamas. „Šis būrys suformuotas KASP 8-osios rinktinės karių savanorių pagrindu. Dalis jų tarnauja Štabo aprūpinimo kuopoje, kiti – 803-iojoje kuopoje ar kituose padaliniuose. Antsiuvą „ KASP GPS 2014“ nešiojantys kariai – tai geriausi 2014 metų pėstininkų skyriaus varžybų nugalėtojai“, – paaiškina kapitonas E. Mankus. Vadas pabrėžia, kad tradiciškai į Pensilvaniją vyksta būtent šių varžybų nugalėtojai. „Į būrį atrenkame aukštos motyvacijos ir šiek tiek mažiau tarptautiniu lygiu patyrusius karius. Taip stengiamės, kad patirties įgytų ir tie kariai, kurie dar nėra dalyvavę tarptautinėse misijose,“ – sakė kpt. E. Mankus.
Nepastebimai ateina vidurdienis ir, palikę šaudyklą, keliaujame į miškingą poligono gilumą, kur prie seno bunkerio vyksta taktikos pratybos ir tobulinami individualūs ginklo valdymo įgūdžiai. Man ypač įsimena pratybų instruktoriaus, vyresniojo eilinio Jevgenijaus Morozovo ištarta frazė: „No raining, no training.“ Už tai pajunti pagarbą kariams ir jų darbui.
Išsirikiavę į eilę kariai treniruojasi greitai keistis dėtuves. Šis iš šalies „lengvai“ atrodantis procesas nėra toks paprastas ir reikalauja nuolatinės praktikos. Matai, kad kariai labai susikaupę ir atsidavę darbui.
STOP juostomis pažymėtos teritorijos. Jos imituoja pastato sienas, prie kurių rikiuojasi skyriai. Taip kariai tobulina judėjimą apgyvendintoje vietovėje, arti pastatų sienų. Judama individualiai, grupėmis ir visu skyriumi. Vėliau judėjimas emblemavimo būdu, ir atrodo, kad miškas kupinas veiksmo.
Seku paskui priešo imitavimo grupę, kuri rengiasi pasalai. Trumpai pakalbėjęs su kariais, stengiuosi įsiminti priešo pozicijas ir grįžtu atgal prie skyrių. Tuoj prasidės įdomiausia dalis – taktinis judėjimas miško teritorijoje su taikinių nurodymu ir ataka. Dėtuvės užtaisomos imitaciniais šoviniais ir pajudama. Aidi šūviai, pasirodo dūmai, kaunamasi su priešu. Laimi praktika ir komandinis darbas.
„Savanoriai – šaunūs kariai. Man su jais įdomu dirbti, jaučių stiprią karių motyvaciją siekiant rezultato. Tereikia kelis kartus parodyti, pasakyti daromas klaidas, ir kariai pasitaiso“, – sakė pratybų instruktorius, vyr. eil. J. Morozovas.
