Švenčionių ligoninės Vaikų skyriaus vedėja Vitalija Lukšienė sakė, kad medikai greitai nustatė, jog septynmetė užsikrėtusi meningokokine infekcija. Trečiadienį priešpiet mergaitė buvo pervežta į Santariškių klinikų Vaikų ligoninę.
„Vakar diagnozė buvo nustatyta 99 proc., šiandien galutinai patvirtinta, kad mergaitei meningokokinė infekcija. Vaiko būklė patenkinama, ji iš reanimacijos bus perkelta į Bendrąjį skyrių“, – sakė medikė.
Antradienio naktį į Švenčionių ligoninę buvo atvežta panašaus amžiaus mergytė. Ji gyveno Švenčionėliuose. Šešerių mergaitei nustatyta žaibiška meningokokinės infekcijos forma. Medikai neišgelbėjo sergančios mergaitės gyvybės.
V.Lukšienė pabrėžė, kad trečiadienį atvežtos septynmetės būklė ir diagnozė buvo lengvesnės formos.
„Būklė buvo priešinga, bėrimai kėlė abejonių, todėl buvo nusiųsta tyrimams. Diagnozė ta pati, bet skiriasi ligos forma, tai nebuvo žaibinis meningokokas. Kadangi mergaitės būklė negerėjo, nusprendėme ją siųsti į Vilnių“, – pasakojo Vaikų skyriaus vedėja.
Santariškių Vaikų ligoninės atstovė Jolanta Normantienė patvirtino, kad mergaitės būklė stabili: „Galime patvirtinti, kad mergaitės gyvybei pavojaus nėra, ji tikrai pasveiks. Šiandien mergaitė perkelta iš Reanimacijos skyriaus.“
Svarbu pastebėti pirmuosius ligos požymius
Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė, oro lašeliniu būdu plintanti infekcija, kurią sukelia bakterija Neisseria meningitidis.
Ši liga dažniausiai užklumpa netikėtai, tad ypač svarbu pastebėti pirmuosius jos požymius.
Vienintelis infekcijos šaltinis yra žmonės, sergantys įvairių formų meningokokine infekcija, bei bakterijų turėtojai. Sergantis žmogus yra gerokai pavojingesnis negu bakterijų turėtojas. Į aplinką meningokokai išsiskiria su smulkiausiais seilių lašeliais kalbant, kosint arba čiaudint.
Artimo kontakto metu užsikrečiama per kvėpavimo takus.
Meningokokine infekcija serga įvairaus amžiaus žmonės, dažniausiai vaikai, ypač jaunesni nei 5 metų, ir paaugliai. Šia liga dažniau susergama rudens, žiemos, pavasario mėnesiais.
Slaptasis ligos periodas trunka nuo vienos iki 10 dienų, dažniausiai 3–4 dienas.
Ankstyvieji ligos požymiai yra nespecifiniai ir panašūs į virusinę infekciją, tačiau jai progresuojant prasideda karščiavimas, stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų nelankstumas, atsiranda šiai infekcijai būdingas hemoraginis (kraujas iš kapiliarų patenka į aplinkinius audinius, susidaro tarsi nedidelės kraujosruvos) kūno bėrimas – požymis, skiriantis ją nuo kitų bėrimu pasireiškiančių ligų.
