Portalas lrytas.lt šimtams tūkstančių savo skaitytojų siūlo patiems susipažinti su šiais gynybos ekspertų paruoštais patarimais. Net ir gyvenant taikoje naudinga žinoti, ką daryti nutikus rimtai stichinei nelaimei, kilus neramumams ar kieme pamačius priešiškos valstybės karius.
Pirmoje dalyje sužinojote kas yra ekstremalioji, nepaprastoji ir karo padėtis.
Antroje dalyje rašėme, kaip mūsų šalyje yra perspėjama apie gresiantį pavojų, ką daryti paskelbus evakuaciją, kas yra slėptuvės ir kaip šeimai pasiruošti ekstremaliai situacijai.
Pokyčiai valstybėje mobilizacijos ir karo metu
Mobilizacija ir karo padėtis Lietuvoje skelbiama, kai būtina ginti tėvynę arba vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Norint užtikrinti, kad būtų atliekamos gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos, ginkluotos agresijos atveju, kai valstybei ir jos gyventojams kyla grėsmė, būtina pertvarkyti valstybės veikimą.
Kad bus pertvarkoma valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veikla, o karo prievolininkai pašaukti į privalomąją karo tarnybą, užtikrina mobilizacija.
Mobilizacijos paskelbimas ir mobilizacijos sistemos veikimas
Seimui paskelbus mobilizaciją prezidento siūlymu ar prezidentui paskelbus mobilizaciją (esant ginkluotam valstybės užpuolimui), apie tai nedelsiant pranešama per visuomenės informavimo priemones.
Visuotinės mobilizacijos atveju nurodomas jos skelbimo pagrindas, o paskelbus dalinę mobilizaciją, – ne tik jos pagrindas, bet ir tai, kurioje valstybės teritorijos dalyje mobilizacija skelbiama, kokios institucijos dalyvauja ir kokios priemonės turi būti įgyvendinamos.
Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai). Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai atlieka mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami).
Ūkio subjektai atlieka mobilizacinius užsakymus ir vykdo priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus1. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiauja ir padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams. Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, dirba toliau – tęsia savo veiklą kaip įprasta.
Gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų užtikrinimas
Skelbiant mobilizaciją siekiama pertvarkyti valstybės veiklą, ruošiantis atremti ginkluotą agresiją ar vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Tai darant būtina užtikrinti visuomenės saugumą ir stabilumą valstybėje.
Šiems siekiams įgyvendinti yra apibrėžtos gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos, kurios bus užtikrinamos mobilizacijos ir karo metu:
Valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos tęstinumas
Prezidento, Seimo, Vyriausybės, savivaldybių, ministerijų, Valstybės saugumo departamento veikla yra vienas svarbiausių agresoriaus taikinių, todėl tos veiklos tęstinumui užtikrinti skiriamas ypatingas dėmesys. Jei šių institucijų veikla iš taikos meto buveinių tampa nebeįmanoma, jos perkeliamos į specialiai paruoštas darbo vietas.
Teisinės sistemos institucijų ir įstaigų veiklos tęstinumas
Gyvybiškai svarbios teisinės sistemos funkcijos, kurias užtikrina valstybė, yra šios: ikiteisminių tyrimų atlikimas, teismų, prokuratūros, advokatūros, antstolių, bausmių vykdymo sistemos veikla.
Valstybės karinė gynyba
Esant karo padėčiai, vykdomi ginkluotųjų pajėgų gynybos veiksmai ir karinės operacijos, gynybai rengiamas kariuomenės personalo rezervas.
Vidaus saugumas
Išaugus užsienio valstybių saugumo ir žvalgybos tarnybų, teroristinių organizacijų keliamai grėsmei, siekiama nustatyti jų veikimą ir jį pašalinti.
Viešasis saugumas
Viešasis saugumas apima daugybę aspektų: valstybinės sienos apsaugą, valstybės ir savivaldybių svarbių objektų apsaugą, viešosios tvarkos palaikymą, priešgaisrinę ir civilinę saugą, kovą su nusikalstamomis veikomis, gaisrų gesinimą, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių infrastruktūros objektų apsaugą.
Esant karo padėčiai, viena iš didesnių grėsmių laikoma kova su nusikalstamomis grupuotėmis – jos gali bandyti pasinaudoti valstybės persitvarkymu ir „patikrinti“, kaip iš tiesų veikia viešojo saugumo sistema.
Socialinė apsauga
Esant karo padėčiai, valstybė užtikrina dirbančių, pensinio amžiaus žmonių, našlaičių, kitų remtinų asmenų socialinę apsaugą. Dėl karo padarinių asmenų, kuriems reikalinga valstybės parama, skaičius gali labai išaugti. Tokiu atveju numatyta, kad valstybės institucijos ir toliau teiktų jiems paramą, kuri bus įmanoma tuo metu.
Švietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų veikla
Karo metu jų veikla tęsiama, tačiau galimybių tai daryti yra mažiau – ypač švietimo įstaigoms ir moksliniams tyrimo institutams patekus į karo veiksmų zoną.
Aplinkos apsauga
Karo metu deramas dėmesys skiriamas prognozėms bei patikimai informacijai teikti, o prireikus – didelę žalą aplinkai darantiems padariniams šalinti.
Sveikatos apsauga
Vykstant karui gali būti daug nukentėjusių karių ir civilių, dėl to tokiu atveju asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros svarbiausių paslaugų svarba tik išauga. Ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos, karui tebesitęsiant, gali susidurti su medikamentų, įrangos ir personalo trūkumu.
Žemės ūkio sektoriaus veiklos tęstinumas
Kaip rodo paskutinių karinių konfliktų įvykiai, mūšiai daugiausiai vyksta miestuose (dėl juose esančių operacinę ir strateginę reikšmę turinčių objektų), tad tiesioginė žala žemės ūkio sektoriui gali būti ne tokia didelė.
Žemės ūkio veiklos tęstinumui daugiau įtakos gali turėti karinių veiksmų pasekmės: pavyzdžiui, kuro trūkumas, žemės ūkio technikos rekvizavimas.
Pramonės sektoriaus veiklos tęstinumas
Karo metu šio sektoriaus veiklos tęstinumas priklauso nuo karinių veiksmų apimties: agresorius gali naikinti kai kuriuos pramonės objektus, jei jų produkcija susijusi su karinių dalinių aprūpinimu.
Dėl kai kurių pramonės objektų, kuriuose saugomos pavojingos medžiagos, naikinimo gali kilti ekologinių nelaimių, o tai gali paveikti šalia gyvenančius gyventojus. Tokiu atveju vertėtų įvertinti, ar saugu likti šalia pramoninio objekto.
Energetikos sektoriaus veiklos tęstinumas
Vykstant karui energetiškai svarbiems objektams (suskystintų gamtinių dujų terminalui, elektrinėms, kuro saugykloms ir kt.) kiltų grėsmė, todėl jų apsaugai karo metu sustiprinti teikiama ypatinga svarba.
Ryšio priemonių ir pašto veikla
Ryšio priemonės, gyventojų informavimas ir pašto paslaugos yra ypač svarbios karo atveju. Valstybė skiria deramą dėmesį, kad jų veikla karo atveju būtų užtikrinta ir būtų apsisaugota nuo galimo agresoriaus pasinaudojimo jomis.
Transporto sistemos veikla
Ši sistema yra gyvybiškai svarbi dėl Lietuvos ginkluotųjų pajėgų ir atvykstančių sąjungininkų įrangos pervežimo bei gyventojų evakavimo darbų. Visi turimi valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, geležinkeliai, oro ir jūrų uostai turi išlikti funkcionalūs kaip galima ilgiau.
Valstybės finansų valdymas ir mokesčių administravimas
Vykstant karo veiksmams, mokesčių surinkimas nenutrūksta: tai užtikrina ne tik ginkluotųjų pajėgų finansavimą, bet ir kitų valstybei gyvybiškai svarbių funkcijų vykdymą.
Kredito įstaigų, mokėjimo įstaigų ir mokėjimo sistemų veikla esant karo padėčiai nenutrūksta, finansiniai atsiskaitymai vyksta. Gyventojų aprūpinimas maisto produktais ir geriamuoju vandeniu
Karo metu valstybė skiria ypatingą dėmesį gyventojų aprūpinimui maistu ir geriamuoju vandeniu. Pajutusi maisto ir geriamojo vandens stygių, valstybė gali kreiptis tarptautinės pagalbos.
Kultūros paveldo apsauga
Karo atveju kultūros paveldo objektams numatoma skirti ypatingą apsaugą. Kariniai veiksmai šalia tokių objektų neturėtų vykti. Istorinės vertybės taip pat turi būti apsaugotos, prireikus evakuotos į kitas šalis, kur joms būtų užtikrinta reikiama apsauga.
Tarptautinis bendradarbiavimas ir pagalba
Karo atveju NATO sąjungininkai užtikrins kolektyvinę Lietuvos gynybą, o Lietuva diplomatinėmis priemonėmis siektų tarptautinių sankcijų agresoriui, taip pat pagalbos nukentėjusiems gyventojams.
Gyvybiškai svarbios valstybės funkcijos parodo, kas jai yra svarbiausia mobilizacijos ir karo atveju. Už kai kurias funkcijas atsako viena valstybės institucija, tačiau yra ir tokių, už kurias yra atsakingos kelios.
Pagal gyvybiškai svarbias funkcijas nustatomos konkrečios mobilizacinės užduotys ministerijoms, savivaldybėms ir kitoms institucijoms. Remdamasi tomis užduotimis, kiekviena jų pasirengia mobilizacinius planus, kuriuose apibrėžia, kaip užtikrins, kad tos užduotys būtų įvykdytos mobilizacijos ir karo atveju.
Karo prievolininkų šaukimas
Paskelbus visuotinę mobilizaciją ir esant poreikiui visi Lietuvos kariuomenės parengtojo personalo rezervo karo prievolininkai (nuo 18 iki 55 metų karo prievolininkai, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą; atsargos karininkai, generolai (admirolai) ir atsargos kariai, turintys gydytojo ar gydytojo padėjėjo specialybę, iki 60 metų) šaukiami į karo tarnybą.
Pašauktieji į karo tarnybą privalo atvykti į karo prievolės ir komplektavimo padalinį. Pašaukus karo prievolininkus, gali būti nurodoma atvykti ir į karinių vienetų dislokacijos ar kitas nurodytas vietas.
Karo prievolės ir komplektavimo padaliniuose suteikiama informacija ir karinio parengtumo neturintiems karo prievolininkams. Patikrinus sveikatą, tinkami atlikti tarnybą karo prievolininkai nukreipiami į paskirtas tarnybos vietas – karinius vienetus.
Paskelbus mobilizaciją ir esant poreikiui, karo prievolininkai, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, šaukiami į mokymus, o juos baigusieji skiriami (pagal turimą karinę ir (ar) civilinę specialybę) į pareigas kariniame vienete.
Jeigu moterys yra įgijusios pradinį karinį parengtumą arba yra baigusios aukštojoje mokykloje medicinos, slaugos ar akušerijos studijų programas, jos taip pat šaukiamos į karo tarnybą. Ir vyrams, ir moterims, baigusioms minėtas studijų programas, karo prievolė galioja, iki sukanka 60 metų.
Šiuo metu pasirengti tarnybai galima savanoriškai, pasirenkant bazinius karinius mokymus ar kario savanorio tarnybą. Aukštųjų mokyklų studentams skirti jaunesniųjų karininkų vadų mokymai. Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai nurodoma skelbiant mobilizaciją.
Pažymėtina, kad karo prievolininkai, vengę šaukimo į karo tarnybą esant karo padėčiai, baudžiami laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Karo prievolininkai, pašaukti į karo tarnybą, turi atvykti į šiuos karo prievolės ir komplektavimo padalinius.
Prieš atvykstant į karo prievolės ir komplektavimo padalinius pagal gyvenamąją vietą, rekomenduojame kontaktus pasitikrinti puslapyje www.karys.lt.
Karo prievolininkų informavimas
Pranešimas apie karo prievolininkų šaukimo pradžią skelbiamas per visuomenės informavimo priemones, krašto apsaugos sistemos (KAS) informacinės visuomenės informavimo priemones arba karo prievolininkai informuojami asmeniškai.
Paskelbus mobilizaciją, užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams galioja ta pati tvarka, atsakomybė, teisės ir pareigos, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Atsižvelgiant į paskelbtos mobilizacijos mastą, poreikį, karo prievolininkų karinio parengtumo lygį ir amžių, piliečiai šaukiami atlikti karinę tarnybą Lietuvoje.
Užsienyje gyvenantys piliečiai atnaujinti asmeninius ryšio duomenis gali kreipdamiesi (asmeniškai, telefonu ar el. paštu) į artimiausią pagal savo registruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje karo prievolės ir komplektavimo padalinį. Paskelbus mobilizaciją visa reikalinga informacija taip pat teikiama užsienio šalyse esančiose Lietuvos ambasadose ir konsulatuose. Svarbu žinoti, kad karo prievolininkai privalo: pateikti papildomą, dokumentais pagrįstą informaciją, būtiną karinei įskaitai tvarkyti, jeigu taip nurodo karo prievolę administruojanti krašto apsaugos sistemos institucija; pagal karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymą laiku atvykti į karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ar šaukimo punktą, krašto apsaugos sistemos sveikatos priežiūros įstaigą ar šios įstaigos siuntimu – į kitą sveikatos priežiūros įstaigą.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo (dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje) arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą.
Karinio parengtumo įgijimas ir įgūdžių atnaujinimas
Baziniai kariniai mokymai – trijų mėnesių savanoriški mokymai, kurių metu įgyjama pagrindinių karybos žinių. Sėkmingai baigusieji šiuos mokymus gali tapti profesinės karo tarnybos, aktyviojo arba parengtojo rezervo kariais.
Į šiuos mokymus kviečiami atvykti reikalavimus atitinkantys vaikinai ir merginos.
Tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose. Kariai savanoriai sudaro aktyvųjį kariuomenės rezervą ir į tarnybą yra kviečiami 20–30 dienų per metus.
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, skirti aukštųjų mokyklų studentams. Juos baigusiesiems suteikiamas atsargos karininko laipsnis, jie taip pat yra įtraukiami į parengtojo rezervo sąrašus.
Kartotinės rezervo karių pratybos. Atnaujinti karinių žinių yra kviečiami parengtojo rezervo kariai (20–30 dienų per penkerius metus). Pratybų metu jie yra aprūpinami gyvenamąja vieta, maistu, apranga ir ekipuote; suteikiamos visos kariui priklausančios socialinės garantijos (mokamas turimą karinį laipsnį atitinkantis tarnybinis atlyginimas arba asmens gaunamas vidutinis darbo užmokestis).
Daugiau informacijos – Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje https://kariuomene.kam.lt/lt/tapk_kariu.html, www.karys.lt, nemokamu telefonu (8 800) 12 340 57.
Civilių gyventojų informavimas
Kiekviena savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka yra pasiruošusi įgyvendinti valstybės ir savivaldybių mobilizacijos planus ir vykdyti mobilizacinius nurodymus.
Savivaldybėse yra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie pagal turimus planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju turi informuoti savivaldybių gyventojus apie jų teises, pareigas ir visas priemones, kurios taikomos mobilizacijos metu. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduoda, naudodamas korinio transliavimo technologiją: siųsdamas trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.
