„Aš tik galiu pasakyti, kad frakcijos buvo priimtas sprendimas
netrukdyti teisėsaugos institucijoms darbo, ir kiek žinau,
ateinančią savaitę mes šitą klausimą esame numatę svarstyti.
Kiek žinau, vienas mūsų frakcijos narys balsuodamas susilaikė, jis
turės išsakyti savo argumentus“, – penktadienį Seime po
valdančiųjų politinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė
Vyriausybės vadovas.
Anot jo, frakcija nemato pagrindo keisti poziciją minėtu
klausimu.
Tuo metu Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta
Graužinienė atsisakė komentuoti laikinosios komisijos siūlymą
nenaikinti korupcija įtariamo R.A.Ručio teisinio imuniteto.
„Tikrai negaliu vertinti, visą dieną dirbau, nebuvau
susipažinusi, noriu paskaityti komisijos išvadas, nes jos turi būti
argumentuotos. Matyt, turėjo komisija argumentų priimti tokį
sprendimą“, – sakė ji.
Penktadienį laikinoji Seimo komisija, vadovaujama
„darbiečio“ Kęstučio Daukšio, pasiūlė išsaugoti
valdantiesiems priklausančio „tvarkiečio“ Seimo nario R.A.Ručio
teisinę neliečiamybę, kuri neleidžia prokurorams patraukti
politiko baudžiamojon atsakomybėn dėl įtarimų kyšio ėmimu.
Už rekomendaciją Seimui panaikinti R.A.Ručio neliečiamybę
balsavo keturi komisijos nariai, trys buvo prieš, du susilaikė.
Už neliečiamybės panaikinimą buvo liberalė Dalia Kuodytė,
konservatorius Arvydas Anušauskas, socialdemokratai Eduardas
Šablinskas ir Arūnas Dudėnas. Tuo metu prieš balsavo
„darbietis“ Valentinas Bukauskas, „tvarkietis“ Kęstas Komskis
ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Michalas Mackevičius.
Balsuodami susilaikė socialdemokratas Andrius Palionis bei
K.Daukšys.
Komisijos posėdyje nedalyvavo konservatorius Stasys Šedbaras ir
Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys.
Galutinį sprendimą dėl Seimo nario R.A.Ručio imuniteto
panaikinimo ar nepanaikinimo priims Seimas. Tačiau norint pakeisti
laikinosios komisijos siūlymą, už tai turės balsuoti ne mažiau
kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71.
Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys iš
prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį,
žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus.
Tuo metu K.Daukšys pareiškė, kad komisijos nuomone, byla turi
politinių motyvų. Tačiau kokie galėtų būti prokurorų politiniai
motyvai, Darbo partijos frakcijos seniūnas prisipažino nežinąs.
„Didesnė komisijos dalis mano, kad yra politiniai motyvai (...)
Tai, kad iš tikrųjų tai, ką pristatė prokuroras yra 2013 metų
visi dalykai, kurie 2013 metais niekaip neatsispindėjo jokiose
bylose, viskas buvo nukelta iki tada, kai 2014 metų spalio mėnesio
prasidėjo rinkimų kampanija. 2014 metų spalio 7 dieną prasidėjo
bylos. Didžiausia man sukelta abejonė ir dėl to balsavau
susilaikydamas. Manau, kad didžioji dalis komisijos narių, kurie
balsavo kitaip, yra sunerimę, kad yra grynai politinis užsakymas“,
– po komisijos posėdžio žurnalistams sakė K.Daukšys.
„Negaliu pasakyti, ko prokurorai siekė, jūs jų paklauskite,
kodėl taip atsitiko. Mums tiesiog susidarė įspūdis, kad šitoje
byloje yra politinis atspalvis. Mes, kaip Seimo nariai, tikrai
negalime gilintis į vidinius dalykus, mūsų uždavinys nustatyti, ar
nebuvo politinių motyvų. Mes manome, kad tam tikros aplinkybės
rodo, kad politiniai motyvai galėjo būti“, – dėstė
„darbietis“.
Prokurorai buvusiam partijos „Tvarka ir teisingumas“
atsakingajam sekretoriui R.A.Ručiui nori pateikti įtarimus dėl
kyšio paėmimo ir apgaulingos buhalterijos tvarkymo organizavimo.
Generalinės prokuratūros duomenimis, Seimo narys veikdamas
organizuotoje grupėje su tos pačios partijos nariais Algimantu
Juocevičiumi ir Ervinu Raistenskiu 2013 metų spalį iš televizijos
prodiuserio R.Skaisgirio priėmė kyšį.
„Ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai
manyti, kad Rimas Antanas Ručys, susitaręs ir veikdamas
organizuotoje grupėje su Algimantu Juocevičiumi ir Ervinu
Raistenskiu, pasinaudodami R.A.Ručio visuomenine padėtimi,
pažintimis ir įtaka valstybės institucijai – Vidaus reikalų
ministerijai ( VRM) ir jos valstybės tarnautojams, taip pat
A.Juocevičiaus ir E.Raistenskio tarnyba, įgaliojimais ir įtaka
šiai valstybės institucijai, priėmė iš Rolando Skaisgirio
didesnės nei 250 MGL vertės kyšį kito asmens – partijos „Tvarka
ir teisingumas“ – naudai, pažadėjęs paveikti VRM ir jos
tarnautojus, kad šie (...) neteisėtai veiktų R.Skaisgirio
atstovaujamų asmenų – viešosios įstaigos „Pradas Media“ ir
bendrovės „Antikos stilius“ – interesais“, – Seime sakė
generalinis prokuroras.
Anot jo minėta „tvarkiečių" trijulė, veikdami grupėje,
buvo pasiskirstę vaidmenimis – R.A.Ručys jai vadovavo ir koordinavo
veiksmus, o tuometinis vidaus reikalų viceministras A.Juocevičius
(dabar miręs) ir vidaus reikalų ministro patarėjas E.Raistenskis
vykdė nurodymus.
Prokurorų duomenimis, „tvarkiečių“ nurodymu už tiksliai
nenustatytą, bet ne mažesnį kaip 250 MGL (9,5 tūkst. litų) kyšį
daryta įtaka VRM tarnautojams, kad jie organizuodami viešuosius
pirkimus diskriminuotų kitus dalyvius ir neteisėtai proteguotų
R.Skaisgirio atstovaujamas įstaigas. Iš viso minėti keturi
viešieji pirkimai.
Mainais už tai prodiuseris turėjo suorganizuoti renginį „Pirk
dramblį““, kuris, pasak Seimui pateiktos medžiagos, buvo skirtas
populiarinti partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei jos pirmininką
Rolandą Paksą.
2013 metų rugsėjo 5 dieną R.Skaisgirys esą susitarė su
R.Ručiu tiesiogiai, o per jį su A.Juocevičiumi ir E.Raistenskiu,
kad jo firmoms laimėjus VRM skelbiamus konkursus dalis pelno, bet ne
mažiau kaip 100 tūkst. litų (apie 29 tūkst. eurų), teks
organizuoti „tvarkiečiams“ reklamuoti skirtą renginį.
Anot prokurorų, „tvarkiečių“ būstinėje vyko pasitarimai,
per kuriuos rengti „nusikalstamos veikos darymo planai“,
paskirstytos užduotys ir nusikalstamu būdu gautos lėšos.
Pareigūnai turi duomenų, kad tuometinis vidaus reikalų ministro
patarėjas E.Raistenskis pasinaudodamas padėtimi padarė dar
nepaskelbtų viešųjų pirkimų užduočių kopijas ir perdavė jas
R.Skaisgiriui. Tuometiniam vidaus reikalų ministrui
„tvarkiečiui“ Dailiui Alfonsui Barakauskui nusprendus pirkimus
suskaidyti, minėta trijulė ministrą nuo to atkalbėjo, nes kilo
rizika R.Skaisgirio kompanijoms jų nelaimėti.
Be to, pareigūnai turi žinių, kad kai kurių viešųjų
pirkimų sąlygos buvo specialiai pritaikytos R.Skaisgirio įmonėms.
Medžiagoje taip pat rašoma, kad nepavykus R.Skaisgirio
proteguotoms įmonėms laimėti VRM pirkimų, prodiuseris pareikalavo
kompensuoti jo patirtas išlaidas. Kad partijos buhalterijoje nebūtų
fiksuojamos finansinės operacijos grąžinant lėšas, R.A.Ručys su
R.Skaisgiriu esą sukurstė bendrovės „Pradas R“ direktorių
Justiną Garliauską ir bendrovės „NTService“ vadovą Peisachą
Kačerginskį sudaryti apsimestinius sandorius ir jų pagrindu atlikti
finansines operacijas.
R.A.Ručys kaltę neigia.
Pagal Konstituciją, Seimo narys be parlamento sutikimo negali
būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.