Televizijos seriale „Giminės“ išgarsėjęs vyras nuteistas už tai, jog neblaivus vairuodamas automobilį sukėlė tragišką avariją. P.Dimša partrenkė ir mirtinai sužalojo dviračiu važiavusį talentingą menininką, 24 metų Šarūną Surblį.
Vos išgirdęs teismo verdiktą aktorius pratrūko emocijomis. Jis viešai pareiškė į kalėjimą nevažiuosiantis, nes ten jo laukia mirtis.
Ar aktorius keliaus į Pravieniškes, kur įsikūrusi vienintelė šalyje atviroji kolonija, dar nėra aišku. Neabejojama, jog savo kaltę kategoriškai neigęs vilnietis pasinaudos teise apskųsti jam nepalankų nuosprendį aukštesnės instancijos teismui.
Pirmas įspūdis – keistokas
Kas laukia P.Dimšos Pravieniškėse? Kodėl žmogų pražudęs aktorius teigia, jog laisvės atėmimo vietoje jo laukia mirtis?
Šie klausimai neduoda ramybės ne vienam rezonansinės bylos eigą stebėjusiam žmogui. Lrytas.lt nusprendė iš arčiau pažvelgti į vietą, kurioje atgailauja mirtinas avarijas sukėlę vairuotojai.
„Pravieniškės II“, – įvažiuojant į nedidelę, miškų apsuptą gyvenvietę, skelbia kelio ženklas.
Šis ženklas, tarsi nebylus simbolis, liudijantis, jog patenkama į vienintelę ir didžiausią Lietuvoje įkalinimo įstaigų gyvenvietę, kurios niūri istorija mena tarpukarį.
Iš pirmo žvilgsnio antrosios Pravieniškės niekuo nesiskiria nuo kitų, atokiau nuo didžiųjų miestų įsikūrusių gyvenviečių. Nedideli, sovietmečiu suręsti daugiabučiai, pakraščiuose – privatūs namai. Kukli, kaimo tipo parduotuvė bei pagrindinė gyvenvietės gatvė.
Tolumoje – aukštos, spygliuota viela apraizgytos II-ojo sektoriaus, vadinamosios „dvoikės“ sienos, sargybos bokšteliai, kuriuose pasikeisdami visą parą budi automatais ginkluoti šauliai.
Už šių sienų bausmę atlieka ne vienas garsus šalies nusikaltėlis. Atskiroje, izoliuotoje nuo kitų kalinių „dvoikės“ zonoje dienas leidžia kalėti iki gyvos galvos nuteisti recidyvistai.
Į akis krinta po gyvenvietę vaikštantys žmonės. Didžioji jų dauguma – prie krūtinės segi korteles su nuotrauka, vardu pavarde bei kitais duomenimis.
Pirmą kartą antrosiose Pravieniškėse viešinčiam svečiui gali kilti klausimas – ką laisvėje veikia kaliniai? Juk nusikaltimus padarę asmenys tarsi privalėtų tūnoti už spygliuota viela apjuostų sienų, o ne laisvai vaikščioti po miestelį, naudotis taksofonais ar net sėsti į autobusą ir nežinia kur išvykti.
Kalėjimo miestelyje – laisvės oazė
Po Pravieniškes vaikštinėjantys žmonės baltomis kortelėmis, atvirojoje kolonijoje bausmę atliekantys nuteistieji. Jų skaičius nuolatos kinta, vieni išvyksta pasibaigus bausmės laikui, jų vietą pakeičia kiti. Jų gretas bet kada gali papildyti dar vienas nuteistasis, serialo „Giminės“ aktorius P.Dimša.
Šiai dienai atvirojoje kolonijoje dienas leidžia 62 vyrai ir 2 moterys. Viena dama čia pateko už vagystę, kita – už kūno sužalojimą.
Didžioji dalis nuteistųjų – už sukeltas tragiškas avarijas. Tokių žmonių čia esama net 47. Į atvirąją koloniją taip pat patenkama padarius neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus. Tai gali būti ir vagystės, ir smulki kontrabanda, galų gale – darbų saugos pažeidimai.
Atvirosios kolonijos gyventojus vadinti kaliniais nebūtų teisinga. Palyginus su griežto režimo sąlygomis, kuriose laikomi žudikai, prievartautojai ar narkotikų prekeiviai, atvirojoje kolonijoje sudarytos išskirtinai geros sąlygos.
Vienintelė šalyje tokio tipo kolonija – tarsi laisvės oazė niūrioje Pravieniškių pataisos namų dominijoje.
„Pagrindinis skirtumas yra tas, jog čia bausmę atliekantys nuteistieji nėra saugomi, bet prižiūrimi“, – lrytas.lt sakė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius Virginijus Ceslevičius.
Maistą perka savo lėšomis
Gyvenimas atvirojoje kolonijoje labiau primena bendrabučio ar kareivinių, tačiau ne kalėjimo režimą.
Nuteistieji gyvena kapitaliai suremontuotame buvusių kareivinių pastate, jie kasdien gali vykti į darbą bet kurioje Lietuvos vietoje. Sąlyga viena – po darbo jie privalo iš karto grįžti į koloniją ir būti blaivūs.
Kitose kalinimo įstaigose griežtai draudžiama turėti grynųjų pinigų bei vertingų daiktų, o tokss draudimas kolonijos gyventojams negalioja.
Nuteistieji gali turėti tiek pinigų, kiek tik sugeba užsidirbti. Gyvenant šioje vietoje jų iš tiesų reikia. Jeigu kitose įkalinimo įstaigose kaliniai maitinami nemokamai, čia maistą reikia pirkti ir gaminti patiems.
Taip pat nuteistieji privalo mokėti už sunaudotą elektros energiją.
„Kiekvienas nuteistasis gauna į mėnesį po 38 eurus. Didžioji dalis šių žmonių dirba įvairiose įmonėse. Tie, kurie dirbti negali dėl sunkios sveikatos būklės be veiklos nepaliekami. Jie šluoja kiemą, tvarko teritoriją“, – sakė V.Ceslevičius.
Atvirosios kolonijos gyventojai dažniausiai dirba medienos apdirbimo ar baldų pramonės įmonėse. Įsidarbinti tiesiogiai jie negali. Tai daroma tarpininkaujant savotiškai darbo biržai, Kalėjimų departamentui pavaldžiai valstybės įmonei. Per ją nuteistuosius įdarbina jų paslaugų pageidaujančios bendrovės.
Jeigu serialus kuriančios bendrovės pageidautų čia galbūt pateksiančio P.Dimšos paslaugų, aktoriaus savo karjerą galėtų tęsti ir atlikdamas bausmę. Tiesa, jis negalėtų vartoti alkoholio ir po filmavimų privalėtų skubėti atgal į Pravieniškes.
Savaitgaliais keliauja namo
Kokios sąlygomis galėtų gyventi skandalingasis aktorius P.Dimša, jeigu būtų pasiųstas į Pravieniškes atlikti bausmės? Ar garbaus amžiaus sulaukusiam vyrui neprailgtų 6 metai nelaisvės?
„Čia esu jau ketverius metus, liko dar du. Tiek man teismas skyrė už sukeltą avariją. Galiu pasakyti tiek, sąlygos tikrai nėra blogos, tačiau būtina susitaikyti su mintimi, jog visą bausmės laiką privalu laikytis nustatytos tvarkos. Tie, kas jos laikosi, didesnių problemų neturi“, – lrytas.lt žurnalistui sakė kolonijoje sutiktas apie 25 metų vyras.
Tinkamai besielgiantys, negirtaujantys ir laiku į bendrabutį primenančią įkalinimo įstaigą grįžtantys nuteistieji gali savaitgaliams grįžti namo ir dvi paras džiaugtis artimųjų draugija.
Drausmingi nuteistieji gali mėgautis neribotais pasimatymais su artimaisiais. Viename kambarių yra net lovelė kūdikiui. Aplankyti vyrų čia gana dažnai atvyksta jų žmonos su mažais vaikais.
Kartą per metus nuteistiesiems skiriamos dviejų savaičių trukmės atostogos. Neturintys nuobaudų keliauja namo, na o prasižengėliai – atostogauja Pravieniškėse.
„Dažniausiai nuobaudos skiriamos už alkoholio vartojimą, negrįžimą nustatytu laiku ar mobiliojo ryšio telefono turėjimą. Visi nuteistieji žino, jeigu užklupome neblaivų, jie turi pasiimti čiužinį ir keliauti į baudos izoliatorių. Jame praleidžiama iki 15 parų“, – sakė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos vadovas V.Ceslevičius.
Draudimas naudotis mobiliaisiais telefonais sunkiai suvokiamas. Juk atvirosios kolonijos viduje yra taksofonas, dar vienas įrengtas gatvėje.
Nuteistieji gali skambinti kam tik nori. Kalbėti galima tiek, tiek leidžia finansinės galimybės. Taksofonai nėra nemokamai, norint jais naudotis reikia įsigyti specialią mokėjimo kortelę.
Gyvena nuomojamuose butuose
Teismo paskirtą bausmę atvirojoje kolonijoje atliekantys nuteistieji gali pretenduoti ir į išskirtines sąlygas. Įstatymai leidžia tam tikrais atvejais gyventi ne kolonijoje, bet su šeimos nariais įsikurti šalia išsinuomotame būste.
„Šiai dienai turime dvi šeimas, gyvenančias nuomojamuose butuose. Norintiems pretenduoti į šią galimybę būtiną sąlyga, jog šeimoje būtų mažametis vaikas“, – pasakojo V.Ceslevičius.
Net ir gyvenimas bute kartu su šeima turi savų ypatumų. Bet kuriuo paros metu čia gali apsilankyti kolonijos prižiūrėtojai, tikrinti ar nustatytu laiku yra namuose, ar jis blaivus.
„Šie du nuteistieji, gyvenantys butuose kartu su šeima – patys pavyzdingiausi. Jie puikiai suvokia, kad nusižengus tvarkai privalės palikti šeimos prieglobstį ir keliauti atgal į koloniją. Todėl žmonės itin vertina ir saugo galimybę būti su artimaisiais“, – sakė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos vadovas.
Nuolatinių patikrinimų sulaukia ir savaitgaliams į namus išleidžiami atvirosios kolonijos gyventojai. Prižiūrėtojai nesibodi apsilankyti jų darbo vietose bei patikrinti kaip jiems sekasi darbuotis, ar šie nėra paragavę svaigiųjų skysčių.
Kastų problema išnyko
Vienintelė šalyje atviroji kolonija ilgus metus veikė Kybartų miestelyje. Jo gyventojai iki šiol pamena gatvėmis vaikštinėjusius vyrus su prisegtomis kortelėmis.
Vieša paslaptis – Kybartuose nutiestieji gyveno kur kas laisviau nei dabar. Prižiūrėtojų ten mažiau, todėl silpna kontrolė sudarė puikias sąlygas kaliniams miestelyje girtauti, o prisigėrus tyliai grįžti į gyvenamąsias kolonijos patalpas.
2005 metais koloniją iš Kybartų perkėlus į Pravieniškes, nuteistieji patyrė ne pačius maloniausius išgyvenimus, su jais nemažai vargo turėjo ir prižiūrėtojai.
„Su „girtuokliais“ iš Kybartų problemų nepalyginamai daugiau, nei su čia uždarytais pavojingais nusikaltėliais. Šie bent jau supranta, jog reikia laikytis nustatyto režimo, kai tuo tarpu laisvosios zonos gyventojai prisigeria, šlaistosi gatvėmis, net bando kibti prižiūrėtojams į atlapus“, – lrytas.lt žurnalistui yra sakę ilgametis Pravieniškių darbuotojas.
Dabartinis įstaigos vadovas V.Ceslevičius pripažįsta – pradžioje problemų iš tiesų būta. Prie gero gyvenimo pripratę nuteistieji negalėjo susitaikyti su tuo, jog nuo šiol jų gyvenimas bus įspraustas į kur kas griežtesnius rėmus.
Pasak įstaigos vadovo, atvirojoje kolonijoje neegzistuoja kitoms įkalinimo įstaigoms būdinga kriminalinės subkultūros bei kalinių kastų problema.
„Pradžioje buvo tam tikrų bandymų įvesti savą tvarką, bet mes neleidome įsigalėti kriminalinei subkultūrai. Esminė priežastis – čia visi lygūs, visi privalo dirbti. Vos tik nuteistasis atvyksta koloniją – gauna šluotą ir eina šluoti pagrindinę Pravieniškių gatvę“, – sakė V.Ceslevičius.
Į atvirąją koloniją patekę žmonės dažniausiai neturi nieko bendra ir su nusikalstamu pasauliu. Dėl to į ją teismai siunčia ir buvusius policijos pareigūnus.
Čia dienas leidžia tris Kauno medikus avarijoje pražudęs ir aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs Trakų policininkas Sigitas Šostakas.
Kartu kali ir jo kolega, buvęs Šakių policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vadas Vytautas Demenius. Už tai, kad vairuodamas automobilį partrenkė dviračiu vykusi paauglį ir jį palikęs mirti pabėgo, pareigūnui buvo skirta 6 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
