Pirklio priesakų vykdytojai sužvarbusius žmones šildė arbata

Klaipėdoje veikiančio Juliaus Ludviko Vynerio vardu pavadinto labdaros ir paramos fondo steigėjai vykdo išskirtinį garsaus pirklio ir filantropo priesaką – per jo gimtadienį Skulptūrų parke vaikštinėję miestelėnai buvo vaišinami karšta arbata ir sausainiais.

Parko lankytojai nenuobodžiavo.<br>G.Pilaičio nuotr.
Parko lankytojai nenuobodžiavo.<br>G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Pilaitis

Apr 4, 2015, 7:27 PM, atnaujinta Jan 7, 2018, 12:56 PM

Prisiminė garsųjį miestą filantropą

Priešpiet uostamiesčio centre esančiame Skulptūrų parke vaikštinėjusiems žmonėms J.L.Vynerio paramos ir labdaros fondo atstovai iš pradžių priminė šio XIX a. viduryje Klaipėdoje gyvenusio iškilaus filantropo vardą, visuomenės labui nuveiktus jo darbus, o paskui pakvietė prie stalo pasivaišinti karšta arbata ir kava.

Žvarbią dieną parko lankytojai maloniai šnekučiavosi, užteko pramogų vaikams – jie minė minkles, kreidomis priešė ant asfalto. Klaipėdos universiteto kraštovaizdžio architektūros specialistai papasakojo apie anksčiau uostamiestyje vešėjusius J.L.Vynerio lėšomis pasodintus angliško stiliaus sodus, kitus uostamiestį puošusius žaliuosius plotus, kurių vėliau neliko nė kvapo.

Labdaros fondui padėję organizuoti renginį Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) darbuotojai vedė konkursus, saldainiais apdovanojo geriausiai pasirodžiusius vaikus.

Amžininkų vadintas šykštuoliu

J.L.Vyneris gyvenimo saulėlydyje pribloškė miestelėnus – 1862 metais visą savo nekilnojamąjį turtą ir pinigus bankuose užrašė magistratui. Turtingas pirklys iškeliavo Anapilin prisakęs po jo mirties iš palūkanų ir toliau remti beglobius vaikus, našles, skirti stipendijas gabiems, bet neturtingiems moksleiviams, svetur mokslus kremtantiems studentams.

„Tais laikais pirklius labdarai skatindavo griežti Prūsijos įstatymai – šioje valstybėje buvo uždrausti elgetauti. Nesukūręs šeimos, buvę bevaikis J.L.Vyneris, matyt, norėjo, kad miestelėnai jį prisimintų“, – sakė MLIM direktoriaus pavaduotoja, šešių vaikų motina Sondra Simanaitienė.

Dar Prūsijos valstybės laikais įkurtas ir rūpestingai valdomas J.L.Vynerio labdaros fondas veikė iki pat Antrojo pasaulinio karo. Amžininkų teigimu, filantropas pinigais nesišvaistydavo – kavinėje nesunaudotą cukrų sukdavo į popierių ir dėdavo kišenėn. Tai pastebėję žmonės vadino jį šykštuoliu.

Nukeltą paminklą grąžino į kapavietę

Pedantiškai surašytame savo testamente J.L.Vyneris magistratui ir labdaros fondo tvarkytojams nurodė kasmet per jo gimtadienį sočiai pamaitinti šimtą nepasiturinčių miestelėnų – tam banke irgi buvo palikta tam tikra pinigų suma. Šis žydų kilmės pirklio priesakas irgi buvo vykdomas.

Amžininkus nustebino dar vienas J.L.Vynerio troškimas – filantropas prašė po mirties jį palaidoti ne tarp vietos žydų, o bendrose miestiečių kapinėse, kur ilsisi įvairių tautybių ir religinių konfesijų žmonių palaikai.

Vykdant paskutiniąją  J.L.Vynerio valią, jo kapą senosiose Klaipėdos kapinėse, kur dabar įsikūręs Skulptūrų parkas, papuošė įspūdingas paminklas. Sovietmečiu, kai vandalai be adodairos naikino istorinį paveldą, senosios miesto kapinės su visais ten esančiais paminklais buvo nušluotos nuo žemės paviršiaus.

Tiesa, paminklą J.L.Vyneriui pavyko išgelbėti – jis ilgą laiką gulėjo istorijos muziejaus kieme, o vėliau perkeltas į žydų bendruomenei sugrąžintas kapines. Tik vėliau apsižiūrėta, kad šitaip paniekinta filantropo valia. Tada paminklas buvo atgabentas į Skulptūrų parką ir pastatytas ten, kur ilsisi J. L.Vynerio palaikai.

Jau tradiciniu tapusio labdaros renginio „Vynerio arbatėlė“ dalyviai pastovėjo ir prie filantropo kapo.

Prasminga veikla suartina žmones

„Šio žmogaus darbai – kilnumo, nesavanaudiško tarnavimo visuomenei pavyzdys, todėl norime tęsti jo darbus“, – kalbėjo jaunų uostamiesčio verslininkų atgaivinto J.L.Vynerio labdaros ir paramos fondo vadovas Romualdas Žukauskas.

Jau įsibėgėję J.L.Vynerio priesakų vykdytojai ne tik arbata šildo uostamiesčio gyventojus. Atkurto labdaros fondo lėšomis Skulptūrų parke įrengta žaidimų aikštelė vaikams, rudenį ir pavasarį čia organizuojamos talkos, mankštos senjorams, šachmatų turnyrai, kitokie prasmingi miestiečių bendruomenę suartinantys užsiėmimai.

Klaipėdoje išliko keli po J.L.Vynerio mirties miestui paliktomis jo lėšomis pastatyti visuomeninės paskirties pastatai. Tarp jų – raudonplytis gyvenamasis namas Herkaus Manto gatvėje, kur anksčiau veikė nusigyvenusių pirklių ir našlių prieglauda. Dabar rekonstruotame pastate įsikūręs prašmatnus viešbutis su restoranu „Navalis“.

Viešbučio lankytojams J.L.Vynerį ir jo darbus čia primena klaipėdiečio menininko Vytauto Karčiausko sukurta memorialinė plokštė su užrašu ir simboliniu iškilaus filantropo pėdos antspaudu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: ar turite už ką balsuoti, ponia Seimo pirmininke?