Nuo 12 val. į Mokslų akademijos salę, kur stovi urna su R.Ozolo palaikais, pradėjo rinktis buvę signataro bendražygiai ir draugai – jie atidavė pagarbą Anapilin išėjusiam filosofui. Salėje esančio didžiulio televizoriaus ekrane nuolat rodomi istoriniai kadrai iš Sąjūdžio laikų.
Laiko ratas apsuko kilpą: ten, kur buvo duotas startas laisvės sąjūdžiui, baigėsi vieno iš istorinių lenktynių su merdinčia komunistine imperija dalyvių, signataro R.Ozolo gyvenimo kelias.
Po sunkios ligos 76 metų R.Ozolas mirė pirmadienį, antrąją Velykų dieną.
Vos prieš kelias dienas, balandžio 3-iąją, Kaune mirė kitas aktyvus kovotojas už Lietuvos laisvę, 72 metų signataras Algirdas Patackas. Jį taip pat pakirto onkologinė liga – kepenų vėžys.
Trečiadienį į Mokslų akademijos salę pareikšti paskutinės pagarbos R.Ozolui atėjo jo bendražygiai sąjūdininkai, politikai, kultūros veikėjai, valstybės vadovai.
Pareikšti užuojautos mirusiojo artimiesiems ir atsisveikinti su žymiu politiku iš Vyriausybės rūmų atėjo ministrai su premjeru Algirdu Butkevičiumi priešakyje. Pagerbti velionio buvo ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, vicepirmininkas Vydas Gedvilas
Užuojautą viešai pareiškusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pati neatvyko – prezidentūra atsiuntė garbės kuopą su vainiku.
„R.Ozolas priklausė mūsų, užgrūdintų, šilto ir šalto mačiusių nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos politikų kartai. Mums teko atlaikyti ekonominę blokadą, 1991-ųjų Sausio įvykius. Visuomenė dar nežino visų dramatiškų ano meto detalių“, – portalui lrytas.lt sakė buvęs prekybos ministras Albertas Sinevičius.
Jis teigė artimai bendravęs su R.Ozolu visą laiką, net ir pasitraukęs iš aktyvios politinės veiklos.
Anot A.Sinevičiaus, R.Ozolo sveikata smarkiai pablogėjo maždaug prieš mėnesį, paskutines dienas jis praleido ligoninėje.
Baigęs Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą R.Ozolas sovietmečiu 17 metų Vilniaus universitete dėstė filosofiją, aštuntajame dešimtmetyje dirbo LSSR Ministrų Tarybos sekretoriate, vėliau – „Minties“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.
Atgimimo metu R.Ozolas tapo vienu Sąjūdžio vadovų, įsteigė ir redagavo savaitraštį „Atgimimas“. 1990 metų kovo 11-ąją būdamas Aukščiausiosios Tarybos nariu balsavo už istorinį aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo. 1990–1991 metais pirmojoje Vyriausybėje jis ėjo vicepremjero pareigas.
Nepriklausomos Lietuvos parlamente R.Ozolas dirbo nuo 1990 iki 2000 metų, vadovavo Lietuvos centro partijai.
Iš politikos ir visuomenės gyvenimo jis nesitraukė ir pralaimėjęs vėlesnius rinkimus, su bendražygiais nesėkmingai bandė inicijuoti referendumą prieš euro įvedimą.
R.Ozolas yra parašęs kelias dešimtis knygų.
Už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino antrojo laipsnio ordinu.
