Kokios kariuomenės reikia Lietuvai, jeigu kaimynas pametė protą?

Be šauktinių Lietuvos kariuomenė neišsivers, jie reikalingi nuolat – ne tik penkeriems metams, sakė Seimo opozicijos lyderis ekspremjeras Andrius Kubilius.

„Kad turėtume tokį rezervą, būtina nuolatinė šauktinių sistema“, – sakė jis.

A.Kubilius pabrėžė, kad nereikėtų apgaudinėti savęs trumpalaikėmis strategijomis. Anot jo, dabartinis sprendimas tik penkeriems metams grąžinti privalomąją karo tarnybą neišspręs rezervo problemos.

„Nematau jokių šansų, kad per penkerius metus kas nors pagerės. (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas išliks dar 20 metų“, – teigė parlamentaras.

„Ir dabar, ir po penkerių metų, ir po 30 metų šauktiniai mums padės išspręsti mobilizacinio rezervo problemą. Be šauktinių mes to nepadarysime“, – pabrėžė jis.

A.Kubilius priminė, kad dabar Lietuva turi apie 2,5 tūkst. aktyviojo rezervo karių, o turėtų turėti – 70 tūkstančių. Jo nuomone, norint atgrasyti agresyvų kaimyną dar būtina didesnė Baltijos šalių gynybos integracija.

„Mums reikalingas Baltijos gynybos žiedas, kuris atgrasytų ir kai kuriuos, kaip aš sakau, sveiką protą praradusius kaimynus“, – kalbėjo A.Kubilius.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių.

„Manau, kad 20 metų tas ponas nevadovaus valstybei. Reikia atlikti pareigą tėvynei, nesvarbu kas bevadovautų kitoms šalims“, – reaguodamas į A.Kubiliaus žodžius sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Jo teigimu, Lietuvai svarbu turėti ir karių ir ginklų. Ypač, kalbant apie Lietuvos rezervą. Jis sudarytas iš aktyviojo, parengtojo ir neparengtojo rezervo.

Aktyvusis kariuomenės rezervas sudarytas iš atsargos karių, kurie įrašyti į kariuomenės atsargos personalo aktyviojo rezervo įskaitą ir periodiškai atliekantys karines užduotis bei dalyvaujantys karinėse pratybose ar mokymuose.

Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengtumą. Neparengtasis kariuomenės personalo rezervas – karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo.

Konferencijoje dalyvavęs pulkininkas Dalius Polekauskas pabrėžė, kad svarbu turėti tinkamai paruoštų piliečių, kurie dalyvautų įvairiose karinėse pratybose bei mokymuose ir būtų sudėtinė Lietuvos kariuomenės dalis. Jie priklausytų aktyviajam rezervui.

„Rezervas sustiprina kariuomenę ir Lietuvos karinius pajėgumus ir sudaro sąlygas Lietuvos piliečiams dalyvauti krašto gynyboje savanoriškais pagrindais“, – sakė D.Polekauskas.

Kuo pilietiški savanoriai gali būti net naudingesni? Savanoriškais pagrindais į kariuomenę atėję žmonės jau turi savo specializacijas – tarkime, yra gydytojai arba išmano informacines technologijas. Pačiai kariuomenei atskirai ruošti tokius specialistus kariuomenei būtų per brangu.

„Negali būti taikomi žemesni standartai rezervo kariniams vienetams. Jie turi efektyviai vykdyti savo užduotis“, – teigė jis. Pulkininkas pranešė, kad balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje vyks pirmosios didesnės mobilizacijos pratybos. Jos, anot karininko, „suteiks daugiau žinojimo, daugiau pasitikėjimo ir leis pasitikrinti procedūras, suvokti, kur galima gerinti savo veiklą ir ką keisti“.

„Reikia labai subalansuotų dalykų – turėti kariuomenę, turėti ginklus ir turėti piliečių palaikymą. Tai svarbu, nes kariuomenė be piliečių palaikymo nebus“, – sakė ministras J.Olekas. Jis pabrėžė, kad užvakar irgi ardė ginklą kaip eilinis būrio narys.

Europos Parlamento Saugumo ir gynybos pakomitečio narys Gabrielius Landsbergis sakė, kad dažniausiai užduodamas klausimas – ar šiandien vykstančio Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu Europa daro pakankamai.

„Ieškodamas atsakymo, duodu palyginimą – prisiminkime 2008 metus ir karą Gruzijoje. Ne vienas atsimename tuomečio prezidento Nicolas Sarakozy taikos planą ir netgi naivų planą ir kas iš to plano yra pavykę.

Dabar Gruzijos atstovai pasakoja apie elektrinėmis tvoromis ir bokšteliais atitvertą Pietų Osetiją, kad žmonės negalėtų pereiti iš vienos pusės į kitą. Šiandien mes matome kitą situaciją su Ukraina. Europa sugebėjo gal ir be entuziazmo, bet susitelkti“, – sakė jis.

Jis pabrėžė, kad Lietuva yra Europos pasienis. Mūsų šalyje prasidėjus diskusijai dėl šauktinių kariuomenės, G.Landsbergiui priminė vieną atvejį, kurį teko išgirsti Ukrainoje.

„Tai buvo įdomu ir kėlė nerimą. Visų pirma – propaganda. Žiniasklaida paskleidė gandą, kad vieno miestelio gyventojai bus šaukiami ir į frontą bus siunčiami be ginkluotės, apmokymų ir bus patrankų mėsa. Žmonės puolė slėpti savo vaikus, miestas ištuštėjo, vėliau situacija atsistatė. Žala, kurią padarė propagandinis veiksmas, suardęs pasitikėjimą vieni kitais, turbūt buvo svarbesnis nei ginkluotės trūkumas“, – kalbėjo G.Landsbergis.

Politikas iliustravo –  jeigu Ukraina ir turi ginklų, vis dėl to tų ginklų nėra kam naudoti. Todėl ir Lietuvos visuomenėje reikia siekti pasitikėjimo vieni kitais. Jis taip pat pabrėžė, kad kariuomenė yra stipresnė turėdama parengtą rezervą.

Lietuvos nacionalinės veteranų asociacijos valdybos narys atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis pabrėžė, kad kalbant apie šauktinius ir profesionalią kariuomenę yra lyginami skirtingi dalykai.

„Iš esmės lyginami nesulyginami dalykai. Tarkime Specialiosios pajėgos ir Sausumos pajėgos. Tai yra priemonių visuma – reguliarioji kariuomenė, organizuotas rezervas, individualus rezervas.

Trūksta profesionalių sprendimų, trūksta greičio iš tikrųjų, nes geopolitinė situacija keičiasi labai greitai. Šiandien mūsų sprendimas yra geras, o po dviejų dienų – jis beviltiškai pasenęs. Kariškiai tie, kurie daug dirbę štabuose, sako kad planas yra niekas, o planavimas yra viskas. Planai greitai pasensta, o svarbiausia – planuotojai, kurie priima sprendimus“, – sakė jis.

Jis teigė, kad reguliarioji kariuomenė turi būti pasiruošusi limituotam konfliktui, kuris turi aiškias ribas. Limituotas konfliktas, priešingai nei totalinis, nėra įvardijamas kaip egzistencinis pavojus valstybei.

„Jam valdyti pakanka reguliariųjų pajėgų. Dabar kas vyksta Ukrainoje, galima sakyti, kad tai yra limituotas konfliktas, nors kyla abejonių, nes Petro Porošenko jau yra paskelbęs 4 mobilizacijas“, – sakė V.Malilionis.

Jo teigimu, tam, kad gerai galėtų atlikti šias užduotis, reguliarioji kariuomenė turi būti užpildyta. Šauktinių kariuomenė tai leidžia padaryti.

„Ši dalis turi būti aprūpinta tam, kad galėtų vykdyti užduotis – rengti organizuotą rezervą ir ruoštis limituotam konfliktui“, – sakė atsargos pulkininkas.