Prieš pat šias žaidynes pramogų kompleksą Rimuošės dvaras pasistatęs veikėjas kaltinamas netinkamu pareigų atlikimu.
Be to, jis figūruoja ir trijose civilinėse bylose, kuriose pareikšta ieškinių daugiau kaip už 0,56 milijono eurų.
Bylos atversti vėl nepavyko
Kaltinamajame akte teigiama, kad dėl žaidynes rengusio K.Petraičio veiklos per 2012-2014 m. valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys patyrė per 0,3 milijono eurų žalos.
Pastarąją bylą Šiaulių apylinkės teismas bandė atversti pirmadienį, bet vėl, ketvirtąjį kartą, nesėkmingai. Šįsyk bylą nagrinėti sukliudė K.Petraičio pareiškimas, kad jis neva nėra skaitęs kaltinamojo akto.
Valstybės kaltintojas šį dokumentą K.Petraičio pageidavimu išsiuntė elektroniniu paštu, bet teisiamasis pareiškė jo negavęs. Todėl bylos nagrinėjimas atidėtas ketvirtą kartą.
Pinigai liejosi upeliu
Pagrindinį TAFISA žaidynių organizatorių K.Petraitį įklampino išlaidumas.
Savaitę trukusiam mėgėjiškam renginiui sugebėta ištaškyti beveik 1,94 milijono eurų, nors oficialiai patvirtinta sąmata buvo kone 0,6 mln. eurų mažesnė. Nustatyta, kad sąmata padidinta be steigėjų leidimo.
Daugiausia pinigų organizatoriai išleido savo reikmėms. Atlyginimams ištaškyta beveik 0,3 mln. litų, per 0,24 mln. eurų atseikėta už renginių organizavimą, per 0,23 mln. eurų – už nuomą.
Auditorius nustebino skolose skendinčios įstaigos dosnumas sau – darbuotojams buvo mokamos ne tik solidžios algos, bet ir 580-1160 eurų priedai. Už kokius nuopelnus jie mokėti, nustatyti nepavyko. 2012 m. vien K.Petraičio paslaugos mokesčių mokėtojams kainavo per 31,3 tūkst. eurų.
Negana to, po žaidynių delsta skelbti bankrotą, nors įmonė jokios veiklos ir nevykdė. Todėl per 2013 m. buvo patirta dar beveik 60 tūkstančių eurų sąnaudų.
Pateikė du ieškinius
TAFISA žaidynes organizavusios įmonės bankrotą administruojanti Sandra Gedminienė į Šiaulių apygardos teismą yra pateikusi du civilinius ieškinius.
Viename jų prašoma iš K.Petraičio, Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento išieškoti per 240 tūkstančių eurų. Šie pinigai būtų išmokėti kreditoriams.
Antrasis ieškinys adresuotas K.Petraičiui ir Šiaulių regiono plėtros agentūrai. Pastaroji buvo žaidynes rengusios viešosios įstaigos steigėja.
Šioje byloje pateiktas 74 tūkstančių eurų ieškinys, nes veikla nebuvo vykdoma, bet delsta skelbti bankrotą.
Statybininkai negavo pinigų
Tame pačiame teisme yra gautas ir bankrutavusios įmonės „Ledora“ ieškinys. Ši bendrovė pastatė K.Petraičiui priklausantį didžiulį kaimo turizmo kompleksą, kuris iškilo prieš pat TAFISA žaidynes.
Visą gyvenimą valdininko kėdę trynęs K.Petraitis atsisakė įvardinti, kiek kainavo šios milžiniškos statybos. Jis patikino, kad gavo 200 tūkstančių eurų europinę paramą, o trūkstamus pasiskolino iūš banko.
Rimuošės dvarą stačiusi įmonė neatgavo pinigų, todėl bankrutavo. Šiaulių apygardos teismui yra pateiktas per 250 tūkstančių eurų ieškinys.
K.Petraitis savo ruožtu statybininkus išvadino brokdariais – neva pinigų nemoka, nes padaryta broko. Jis prieš kelias savaites pateikė brokdariams 119 tūkstančių eurų priešieškinį.
Apetitas buvo beribis
* Planas surengti mažai kam pasaulyje žinomas TAFISA žaidynes kilo keliems sporto funkcionieriams su K.Petraičiu ir Gintautu Vileita priešakyje. * Jiems pavyko įtikinti prezidentę Dalią Grybauskaitę net tapti žaidynių globėja. Tiesa, nuvilnijus skandalų virtinei ji žaidynėse taip ir nepasirodė. * Po milijonines skolas palikusių žaidynių nuo organizatorių nusisuko ir jas liaupsinę Šiaulių vadovai, kurie šį renginį netgi titulavo 2012 m. metų sporto renginiu. * Sporto funkcionieriai šioms žaidynėms iš valstybės biudžeto bandė kaulyti net 13,6 mln. eurų. Įtikinta, jog TAFISA organizacijai reikia sumokėti 0,32 milijono eurų vien už licenciją. Per ankstesnes žaidynes apie tokį mokestį neteko girdėti. * Žaidynių organizatoriai buvo surengę ir repeticiją – 2011 m. gegužę Šiaulių arenoje įvyko skambiu antrųjų Europos žaidynių festivaliu pavadintas renginys, kurį rengė K.Petraitis ir G.Vileita. * Repeticija buvo „įspūdinga“ – kad dalyvių atrodytų daugiau, skirtingose sporto šakose varžėsi tie patys imtynininkai, o kovas stebėjo išgertuvėmis tvoskiantys rusakalbiai treneriai. * Kai kurios varžybos netgi pavadintos Europos čempionatu. Tai paaiškino Rytų šalių delegacijų lankstymąsi prieš organizatorius – namo sugrįžę vadinamieji Europos čempionai ir federacijos gavo dosnias premijas. * Šioms žaidynėms rengėjai kaulijo iš valstybės biudžeto beveik 90 tūkstančių eurų, bet gavo dešimt kartų mažesnę sumą.
