Teisėsaugos institucijos ir nevyriausybinės organizacijos perspėja, kad labai sunku aptikti šias nusikalstamas veikas, nes patys vaikai dažniausiai pagalbos neieško ir į specialistus nesikreipia.
Prostitucija ir pornografija įsisenėjo
Kalbant apie vaikų prekybą, Lietuvoje dažniausiai yra paplitusi prostitucija, kai nepilnametės merginos savo noru išvyksta į užsienio valstybes ir prekiauja savo kūnu. Dažnai mergaitės, turinčios psichikos negalią, fotografuojamos. Pasitaiko pornografijos atvejų net ir su gyvūnais.
Teismų praktika patvirtina, kad potencialiomis prekybos žmonėmis ar įtraukimo į prostituciją aukomis dažnai tampa nepilnametės merginos, augančios globos namuose ir socialinės rizikos šeimose.
Gyvenimo, ugdymo ir auklėjimo sąlygos, dėmesio, emocinio bendravimo stoka nulemia, kad merginos tampa prekiautojų vaikais, sąvadautojų aukomis. Taip dažnai atsitinka dėl patiklumo, susižavėjimo rodomu dėmesiu, šiltu ir artimu bendravimu, dovanomis, tikėjimu pasakojimais apie lengvą uždarbį.
Taip pat potencialiomis aukomis yra specialiųjų mokyklų ugdytiniai, turintys intelekto sutrikimų. Jie tiek dėl aplinkos poveikio, tiek dėl savo negalios nesugeba įvertinti pavojaus.
„Dažnai bylose, kurios susijusios su nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu, būna tik nukentėjusiųjų parodymai ir specialisto ar eksperto išvada dėl galimybės, kad jis išnaudotas. Daugiau nėra jokių įrodymų ir faktinių aplinkybių. Tada teisėjui tenka laviruoti kuo tikėti: ar vaiku, kuris duoda parodymus, ekspertu, kuris pateikia įrodymus, įtariamuoju, kuris sako, kad nebuvo.
Toje vietoje teisėjo vidinis įsitikinimas yra neabejotinai pats svarbiausias dalykas sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Visuomet tenka naudotis tuo įsitikinimu. Kartais matyti, kad tiesa ne visada yra nukentėjusiojo pusėje ir jis prikalbėjo nebūtų dalykų, o kaltininkas nėra padaręs tos veikos“, – darbo specifiką atskleidė Lietuvos aukščiausiojo teismo (LAT) teisėjas Aurelijus Gutauskas.
Veža į nelegalias kovas
Lietuvos nusikalstamos grupuotės taip pat išveža vaikus į užsienį ir pelnosi iš jų nelegalaus darbo arba vagysčių. Kartais aptinkamas priverstinis elgetavimas ir kitos naujos prekybos žmonėmis formos.
„Naujai plintanti prekybos forma – nelegalios nepilnamečių kovos. Organizuoti nusikaltėliai jau surado ir šią sritį. Nepilnamečiai yra išvežami į Didžiąją Britaniją. Čia kovas uždarose patalpose prižiūri teisėjai. Šios muštynės nebūna mirtinos, nes tokia nelegalia vaikų prekyba dažniausiai siekiama tik pasipelnyti“, – patirtimi dalinosi teisėjas A.Gutauskas.
Paklaustas, kiek yra vaikų prekybos bylų Lietuvoje, teisėjas teigė, kad jų nėra daug. Labai sunku tiksliai pasakyti, nes prekybos žmonėmis bylose, kuriuose dominuoja suaugę žmonės, yra ir vaikų. Dažnai tos veikos nekvalifikuojamos kaip prekyba vaikais. Jos yra latentinės – daug vaikų nesikreipia ir jos nėra aptinkamos.
„Galima tikėtis, kad tokių atvejų tik daugės. Yra labai daug paauglių, kurie nesimoko, nedirba ir neturi konkrečios veiklos, tad jų išvežimo atvejų tikrai daugės. Tokį faktą patvirtina ir nevyriausybinių organizacijų statistiniai duomenys“, – nerimą išreiškė A.Gutauskas.
Trūksta apmokytų pareigūnų
Teisėsaugos instrumentai tiek baudžiamosios teisės, tiek baudžiamojo proceso, tiek kriminalinės žvalgybos įstatymo yra labai platūs policijai ar prokurorams veikti. Tačiau tos veikos pasižymi išskirtine specifika dėl pačių nukentėjusių aukų.
„Pirmiausia visą dėmesį reikėtų skirti aukų apsaugai, o ne nusikaltėliams gaudyti. Reikėtų auką paruošti duoti parodymus, kurie būtų kokybiški. Taip pat tiriant tokias bylas trūksta specialiai apmokytų pareigūnų. Lietuvoje yra vos keli pareigūnai, kurių specializacija – su žmonių prekyba susijusios bylos. Jiems gana sudėtinga. Be to, liudininkai bijo duoti parodymus, kai vaikai nepilnamečiai“, – įžvalgomis dalijosi LAT teisėjas.
Bendradarbiavimas su kitomis šalimis ir institucijomis yra pakankamai glaudus ir efektyvus. Tačiau pats tiesioginis bendradarbiavimas, jei jis vykdomas pagal procesus, užtrunka ilgai, o tokiose bylose laikas labai svarbus. Dažnai prekybos vaikais bylose padeda asmeniniai pareigūnų kontaktai su kitose šalyse dirbančiais specialistais. Tokiu būdu pagreitinamas procesas.
Lietuvos baudžiamasis kodeksas aprėpia daug veikų, kurios papuola į prekybos žmonėmis ir vaikais bei prostitucijos sritį. Įstatymai reglamentuoja labai plačiai ir atitinka tarptautinius standartus. Prekyba vaikais numato laisvo atėmimo bausmę. Tai sunkesnė veika nei prostitucijos organizavimas.
Lietuviai nesuskaičiuoja dingusių vaikų
Oficiali statistika dingusių žmonių yra, tačiau kiek iš tikrųjų jų yra dingusių ir kiek išvežta į užsienį, Lietuva neturi tikslaus skaičiaus.
„Kadangi tos veikos latentinės, skaičius turėtų būti kur kas didesnis. Atsivėrus Šengeno erdvei galimybės judėti tapo daug didesnės ir duomenys neatspindi realybės. Manau, kad galima surasti įvairių procedūrų ir tas vaikų patikrinimas neturėtų būti sudėtingas“, – liūdną faktą atskleidė teisėjas A.Gutauskas.
Ar pasitaiko atvejų, kai dėl įstatymų ar aplinkybių sunku rasti tinkamą sprendimą.
„Būna su teisės aiškinimu susijusių klausimų. Mes, kasacinė instancija, nesprendžiame fakto klausimų, o sprendžiame teisės klausimą. Būna įvairių situacijų, kai atsakymą surandi ilgai galvodamas ir pasiremdamas buvusia praktika ir kurdamas naujus precendentus tokiose bylose. Tačiau atsakymai visada būna randami“, – optimistiškai kalbėjo LAT teisėjas.
