Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti atitinkamas
Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kurias pateikė „tvarkietis“
Algimantas Dumbrava: už balsavo 60 Seimo nariai, o susilaikė 7.
Seimas taip pat paprašė Vyriausybės išvados.
Toliau pataisos bus svarstomos birželio 4-ąją. Jeigu Seimas
pritartų, pinigai būtų mokami vaikams nuo 2 metų iki 18 metų.
Iki 2012 metų pradžios 15,1 euro per mėnesį buvo mokama
visiems vaikams iki 18 metų. Dabar už vaikus iki 2 metų mokama 28,5
euro, nuo 2 iki 7 metų – 15,2 euro, o vaikai iki 18 metų yra
remiami, tik jeigu auga gausiose šeimose.
Skatins globą šeimose
Seimas antradienį po pateikimo
pritarė prezidentės Dalios Grybauskaitės įstatymų pataisoms,
kuriomis siekiama paskatinti vaikų globą šeimose.
Už pataisų paketą po pateikimo balsavo 59 Seimo nariai, vienas
buvo prieš, susilaikė penki parlamentarai. Toliau pataisas nagrinės
parlamentiniai komitetai.
Pataisomis siūloma dvigubai didinti išmokas
vaikus globojančioms šeimoms ir kelti finansavimą šeimynoms.
Šiuo metu vaiką globojančios šeimos gauna 152 eurus per mėnesį,
o priėmus pakeitimus suma didėtų iki 304 eurų. Taip pat siūloma
garantuoti didesnes šeimynos dalyvių – tėvo ir motinos – pajamas:
vietoje dabar esančios minimalios mėnesio algos (300 eurų) siūloma
nustatyti ne mažesnę kaip 431 euro sumą.
„Šių pataisų tikslas – dvilypis, visų pirma padėti šeimoms
ir šeimynoms, kuriose auga vaikai, netekę tėvų globos, taip pat
jomis tikimasi paspartinti globos ir įvaikinimo procesus, kurie
padėtų vaikams greičiau pasiekti įtėvius ir globėjus“, –
pristatydama pataisas sakė prezidentės patarėja Giedrė
Kaminskaitė-Salters.
„1995 metais Lietuva pasirašė Jungtinių Tautų Vaiko teisių
apsaugos konvenciją. Ir 2006, ir 2013 metais Lietuvai teikiamos Vaiko
teisių komiteto rekomendacijos akcentuoja gėdingą faktą –
Lietuvoje vaikų skaičius globos įstaigose nemažėja. Šiuo metu
arti 4 tūkst. vaikų auginami institucijose“, – pabrėžė
patarėja.
Pasak prezidentės atstovės, tokia situacija – skaudus sovietinis
palikimas, o situaciją keisti reikia palaipsniui didinant globėjų
skaičių, padedant šeimynoms, kad pamažu susiformuotų alternatyva
institucinei globai.
Prezidentė taip pat siūlo spartinti nuolatinės globos ir
įvaikinimo bylų nagrinėjimą teismuose, kad šios bylos būtų
nagrinėjamos pirmumo tvarka ne ilgiau kaip du mėnesius. Dabar tokios
bylos neretai trunka nuo pusmečio iki metų, teigia pataisas
inicijuojanti prezidentūra.
Parlamentarai G.Kaminskaitės-Salters klausė, kaip bus
užtikrinama, kad be tėvų likę vaikai bus apgyvendinami pas
tinkamus globėjus, o globa netaps pasipelnymo šaltiniu, ypač
padidinus išmokas.
Patarėja pabrėžė, jog visi globėjai turi išklausyti trijų
mėnesių trukmės intensyvius kursus, ir dalis norinčių atkrenta
jau per juos. „Globėjų priežiūra prasideda nuo pat pradžios,
kai išreiškiamas noras globoti. Yra trijų mėnesių privalomi
kursai, kurie yra labai intensyvūs, priverčia visus globėju ir
įtėvius pereiti visą patirtį, su profesionalais, labai daug kas
atsisijoja jau toj stadijoj“, – sakė patarėja.
Taip pat, pasak patarėjos, vėliau, paėmus vaikus globoti, jų
gyvenimo sąlygos globėjų šeimose ar šeimynose yra nuolat
tikrinamos. „Duodamos ataskaitos, lankosi savivaldybės (atstovai –
red.), todėl ta priežiūra yra nuosekli ir tokia turėtų būti“,
– kalbėjo G.Kaminskaitė-Salters.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus visus šiuos pakeitimams reikėtų
iki 12,4 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų. „Tai yra normali
suma, kurios ir galima tikėtis, norint pakeisti sistemą. Bet
norėčiau palyginti, kiek dabar skiriama finansavimo,
neįskaičiuojant Europos Sąjungos pinigų, dabar globos įstaigoms
skiriami 45 mln. eurų per metus, ir ši suma nemažėja. Normalu, kad
pereinant nuo vienos sistemos prie kitos, laikinai ji kainuoja
daugiau, tačiau vaikams pereinant iš globos institucijų į šeimas,
šeimynas, ta sistema turėtų susibalansuoti“, – apie pertvarkos
kainą kalbėjo patarėja.