Tai – vientisame tufo arba bazalto luite išraižytas armėnų tautos sakralinis paminklas, kuris armėnams svarbiomis progomis statomas ten, kur gyvena šios tautos atstovų. Dar nuo 301 metų pradėti statyti chačkarai, kaip ir lietuvių mediniai kryžiai, yra įtraukti į UNESCO Pasaulio kultūros vertybių paveldo sąrašą.
Šeštadienį tokia bazalto luito iškalta beveik 3 metrų aukščio stela papuošė pietinę uostamiesčio Skulptūrų parko dalį. Chačkaras skirtas armėnų genocido 100-osioms metinėms, kai Turkijoje buvo išžudyta pusantro milijono šios seniausios krikščionių tautos atstovų.
Religinį simbolį pašventino aukštas armėnų dvasininkas, kuris yra paskirtas Baltijos šalims. Iškilmingoje paminklo atidengimo ceremonijoje dalyvavo ir kalbą pasakė Armėnijos ambasadorius Lietuvoje Ara Aivazianas, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Seimo narė Irina Rozova.
Armėnams brangus ir svarbus simbolis pastatytas Liepų gatvėje priešais savotišką Klaipėdoje gyvenančios bendruomenės centrą – viešbutį ir restoraną „Ararat“. Jo šeimininko Garniko Kazariano senelis prieš šimtmetį irgi tapo genocido auka.
Chačkaruose, o jų pasaulyje suskaičiuojama apie 75 tūkstančius, būtinai turi būti iškaltas kryžius, saulės ir dangaus simboliai. Tačiau paminklą puošiantys gausūs ornamentai visada yra skirtingi.
Įprastai būna iškalta viena akmeninės stelos pusė. Klaipėdoje atsiradusį chačkarą iš kitų išskiria ir antroje pusėje iškaltas lietuviškas tautine simbolika papuoštas kryžius, kurio projektą klaipėdietis dailininkas Adomas Skiezgilas siuntė Armėnijoje paminklą kūrusiems meistrams.
Klaipėdietišką chačkarą iš vientiso bazalto luito sukūrė Armėnijoje žinomas bažnyčių restauratorius ir skulptorius Mušegas Tatojanas. Padedamas dar keturių meistrų jis prie šio darbo užtruko 3 mėnesius.
Sudėtingais ornamentais išpintas akmeninis stelos paviršius yra tikras meno kūrinys ir gerokai įspūdingesnis, nei kitose šalyse statomi chačkarai.
Sukurti ir Klaipėdoje pastatyti chačkarą kainavo apie 30 tūkst. eurų, kuriuos surinko uostamiesčio armėnų bendruomenės nariai, rėmėjai pačioje Armėnijoje.
Klaipėdos armėnų bendruomenę VAN sudaro 220 narių. Visoje Lietuvoje gyvena apie pustrečio tūkstančio armėnų.
Klaipėdoje pastatytas chačkaras yra trečiasis Lietuvoje. Pirmasis chačkaras mūsų šalyje atsirado 2001 metais Kryžių kalne švenčiant 1700-ąsias Armėnijos krikšto metines.
Po trejų metų lietuvių ir armėnų tautų draugystei skirtas armėnų akmeninis kryžius buvo pastatytas Kauno Ąžuolyne, prie apskrities viešosios bibliotekos. Jis buvo sukurtas armėnų vienuolio poeto šv.Grigaliaus Narekiečio kūrinio „Sielvartinga giedojimų knyga“ tūkstantmečiui.
