Šventa teisė jaustis nuskriaustu

Kartais pagalvoju, apie ką seniai nerašiau? Taigi apie runkelius, mielus mūsų šalies gyventojus, kurie buvo ir yra su mumis. Telkiau dėmesį į vadinamuosius vatnikus, taip pat sovietinės praeities mylėtojus, pavyduolius, katinėlius ir saulėlydžius internete publikuojančias supermamas ir kitokius nepageidautinus visuomenės narius, o paprastas, tikras lietuviškas runkelis liko nepelnytai pamirštas.

Daugiau nuotraukų (1)

Andrius Užkalnis

Apr 21, 2015, 8:03 AM, atnaujinta Jan 6, 2018, 7:59 AM

Be reikalo: runkeliai niekur neišėjo, jie tik laukė savo valandos, kaip jis visuomet elgiasi. Runkeliui užvis labiausiai patinka jaustis nuskriaustu, ir kur buvus, kur nebuvus, proga pasirodė kaip seniai lauktas troleibusas: Tarptautinis valiutos fondas paskelbė Lietuvą išsivysčiusios ekonomikos šalimi. Tai reiškia, kad mes oficialiai padėti į viršutinę lentyną ir galime jaustis nemažai pasiekę. Nebe prie atsilikusių ar tik pradedančių tvarkytis esame. Prie pačių geriausiųjų. Įsiklausykite, kaip gerai skamba. Tik, žinoma, ne visiems.

Tai gera žinia tiems, kas mėgsta jaustis gerai, kas mėgsta būti sveiki, turtingi, sėkmingi, žvalūs, pasitempę, tačiau juk ne visi tokie. Kai kurie net ir per savo gimimo dieną nuliūsta, kad jau paseno, nusimena, gavę savo bendrovėje daugiau užsakymų, mat kad reikės daugiau dirbti, o praturtėję bėdoja, kad reikės naujos piniginės, nes į senąją nebetelpa banknotai. Duok jiems batus, nusagstytus deimantais, ir jie pradės skųstis, kad labai blizga ir dar spaudžia.

Jiems sekmės liudijimas yra kaip saulės šviesa vampyrui ir kaip velniui kryžius. Lyg atšipęs peilis, suvarytas širdin, runkelį duria ir skaudina priminimas, kad jo šalis gyvena gerai. Ne tam jis runkeliu tapo, kad kuo nors džiaugtųsi. Žymiai mieliau yra zyzti ir skųstis, nutaisius susirūpinusį veidą.

Papūtęs lūpas ir suraukęs kaktą, mūsų runkelis atsiliepė į gerąją žinią savo ilgai tobulintu sarkazmu (humoro jausmo jis mokosi iš interneto juokų, vaizduojančių nenumaldomą Mažąją mergaitę Mašenką ir jos įžvalgas apie tai, kad visi vyrai kiaulės, piniginėje tuščia, o svarstyklės užlipus ant jų rodo per didelius skaičius).

„Jei Lietuvos ekonomika yra išsivysčiusi, kodėl aš to nejaučiu?“, klausia tetulės, nutaisiusios apsimestinę suglumimo grimasą veide (jos labai mėgsta apsimesti kvailėmis, gal todėl, kad labai gerai pavyksta, ir paskui dar naiviai suburkuoja „aš čia tik tikslinuosi, nes kažko matyt nesuprantu, gal man vienai taip atrodo“). Panašiai kalba, žinoma, ir kai kurie vyrai, tačiau moterys greičiau įsižeidžia, todėl jas ir paminėjau šiame pavyzdyje.

Jos net nesupranta savo klausimo kvailumo. Pakeiskime klausimą štai tokiu: „jei mūsų planeta sukasi aplink saulę, kodėl man matosi atvirkščiai?“ arba „kodėl man moka mažesnį atlyginimą, nei mano viršininkui, nors aš už jį žymiai protingesnė?“ – ir suprasime, kad nelabai yra apie ką ginčytis. Čia kaip aiškinti katei, kad ji turėtų išjungti šviesą vonios kambaryje: katė visą laiką tokiame ginče išeis nugalėtoja.

Tie žmonės dažnai sako, kad jie nesupranta ekonomikos ir visų tų vertinimų, jiems tik rūpi, kiek jie uždirba („gauna į ranka“) ir kiek gali nusipirkti dešros, ir pagal šį kriterijų jie nėra laimingi.

Jie nėra laimingi ne dėl to, kad Lietuvoje dabar kas nors yra blogai, arba blogiau, nei buvo anksčiau. Visai ne. Šie žmonės yra nelaimingi todėl, kad jie niekada laimingi nebuvo, niekada nebus, ir jiems nebūna gerai niekur ir jokiomis aplinkybėmis.

Pinigų jiems visada per mažai, kainos visada per didelės, ir kitur, kur jų nėra, visada yra geriau (ypač jie mėgsta kalbėti apie pensininkus Vokietijoje, kurie, girdi, laimingi šurmuliuoja restoranuose, gyvena iki 150 metų, vaistai ir medicina nemokami, viskas apdrausta ir dar keliauja po pasaulį su 100 procentų nuolaida – ne, palaukite, tiems pensininkams dar primoka, kad tik jie keliautų).

Švedijoje, žinokite, kalėjimai yra tokie šaunūs ir smagūs, kad žmonės ten nenori būti laisvėje, bedarbio pašalpos Norvegijoje tokios didelės, kad niekam tiesiog nereikia dirbti, o Šveicarijoje minimalus atlyginimas yra toks didelis, kad didesnio niekam net ir nereikia, visi orūs ir turi absoliučiai visko.

Net ir išvykę į užsienį ir pradėję gauti tai, apie ką jie anksčiau galvojo, kaip apie orų atlyginimą (dabar jau jiems taip neatrodo, nes niekas niekada nėra pasakęs: „aš uždirbu orią sumą“, orūs pinigai yra visada kažkieno kito), jie laimės nesuranda, nes aplinkiniai visada uždirba daugiau ir lietuvius samdo tik salotų skinti ir silkių darinėti, bilietai į Lietuvą per brangūs, o grįžus vasarą į Lietuvą niekas negerbia ir dar šaiposi, kai emigrantai pradeda išsidirbinėti Palangoje – klausia, tai keliems metams paskolą Anglijoje pasiėmei, kad šituos sportbačius ir telefoną nusipirktum?

Atskira pastaba runkeliams, gavusiems darbą kokiame užsienio biure ir stumdančius banko arba draudimo bendrovės popiergalius ir atsiliepiančiais telefonais, bet jau pasikeitusius vardus, nes niekas Anglijoje nemoka ištarti „Žvaigždrūmantas Šlabžadžiauskas“: dabar noriu, kad komentaruose būtinai patikslintumėt, kad salotų neskinate ir silkių nemėsinėjate, o turite butą antroje metro zonoje ir bare išleidžiate po pora šimtų svarų per vakarą, lauksiu, parašykite.

Tie žmonės, kurie ironizuoja dėl Lietuvos ekonomikos, įsivaizduoja šalies ūkio įvertinimą, kaip pilnametystę, kai vakar tau dar buvo 17, o šiandien jau gali nuėjęs į parduotuvę pirkti alkoholį ir cigaretes. Be reikalo taip: jei aiškiai parašyta, kad tavo šalies ekonomika išsivysčiusi, o tu jautiesi atsilikęs, tai tiesiog turbūt esi pats atsilikęs, ir tiek. Ieškok problemų savyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.