Sraigtasparniai priversti leistis kone automobiliams ant stogų

Iki šiol nė viena gydymo įstaiga Lietuvoje neturi padorios sraigtasparnių nusileidimo aikštelės. O valdžiai – prašom, yra.

Kai Lietuva prieš porą metų rengėsi pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, Vilniuje prie Baltojo tilto tokia aikštelė buvo įrengta. Ir nekainavo ji pasakiškų pinigų – viso labo 43 tūkst. eurų.

Antradienio naktį pasieniečių sraigtasparnis iš Kauno į Vilnių žaibiškai atskraidino donoro širdį persodinimo operacijai.

Paluknyje (Trakų r.) įsikūrusios Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Aviacijos rinktinės pareigūnai, gavę pranešimą iš Nacionalinio transplantacijos biuro, į orą pakėlė tarnybinį sraigtasparnį „Eurocopter 135“.

Po 40 minučių pasieniečių orlaivio įgula jau buvo Kaune ir čia ėmė laukti, kol bus atlikta operacija.

Naktį, kelios minutės po 1 valandos, į sraigtasparnį įlipo donoro širdį gabenę medikai ir „Eurocopter 135" tuoj pat pakilo skristi į Vilnių.

Santariškių klinikas modernia naktinio matymo įranga apsiginklavę VSAT orlaivio pilotai pasiekė žaibiškai – po 24 minučių skrydžio.

Bet sraigtasparniui ir vėl teko leistis transporto žiede. Tiesa, eismas vėlų metą nebuvo intensyvus.

Transplantologai pažymi, kad balandį padažnėjo artimųjų, dėl organų aukojimo norinčių pasitarti su donorinių ligoninių koplyčių kunigais, kurie padeda apsispręsti ir pritarti donorystei.

Netektį išgyvenantiems artimiesiems lemtingą akimirką vieniems priimti tokį sprendimą dažnai būna per sunku, todėl dvasininkų pagalba yra neįkainojama – paprastai po tokių pokalbių sutikimas donorystei yra pasirašomas.

Tai patvirtina ir Nacionalinio transplantacijos biuro duomenys – žmogaus organų, skirtų transplantacijoms, gabenimų ateityje daugės.

O diskusijos dėl sraigtasparnių nusileidimo aikštelių prie ligoninių vyksta keletą metų, bet problemos sprendimas nepasistūmėjo į priekį.

Tiesa, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė kreipėsi į Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama įrengti sraigtasparnių nusileidimo aikštelę bent Santariškėse.

Juolab kad kad šiuo metu įgyvendinamas automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūros plėtros Santariškių medicinos įstaigų miestelyje projektas.

D.Mikutienė įsitikinusi, kad artimiausiu metu ir šalia kitų didžiųjų Lietuvos ligoninių turėtų būti įrengtos sraigtasparnių nusileidimo aikštelės.

Jos žodžiais, kol nėra tokių aikštelių, transplantacijoms skirtus žmogaus organus gabenantys orlaiviai priversti leistis pievose, sankryžose, stadionuose, o iki ligoninių jie gabenami greitosios medicinos pagalbos automobiliais.

O juk transplantacijai žmonių organai yra tinkami labai trumpą laiką, jų gabenimas automobiliais arba keliomis transporto priemonėmis yra rizikingas.

Pavyzdžiui, kovo mėnesio pradžioje iš Prancūzijos į Vilniaus oro uostą lėktuvu buvo atskraidinta širdis transplantacijai, iš oro uosto sraigtasparniu jis nugabentas iki Santariškių transporto žiedo, o iš ten greitosios pagalbos automobiliu – iki Santariškių klinikų.

Staigtasparnių nusileidimo aikšteles prie didžiųjų ligoninių žadėta įrengti dar prieš 15 metų.

O prie Baltojo tilto Vilniuje tokia aikštelė valdžiai buvo įrengta akimirksniu. Ji yra iki šiol, bet beveik nenaudojama. Nebent pramogų verslo atstovai sumano sraigtasparniu paskraidyti.

Aikštelė prie Baltojo tilto buvo skirta ES ministrams ir kitiems aukštiems pareigūnams. Ja turėjo naudotis ir medicinos bei saugos personalas. Tačiau per pusmetį, kai Lietuva pirmininkavo ES Tarybai, niekas neatsimena, kad bent vienas toje vietoje būtų nusileidęs.

Kaune – kiek patogiau. Ten sraigtasparniai leidžiasi šalia klinikų esančiame stadione. Bet tai irgi iš bėdos, nes tai nėra sraigtasparniams skirta aikštelė.