Įspūdžiai iš nuogalių vakaro Druskininkuose: ir baisu, ir malonu

Druskininkų vandens parkas kol kas vienintelis Lietuvoje siūlo pajausti pirties malonumą, išganingą poveikį sveikatai ir maudynes nuogiems. Vyrams ir moterims.  Daugelyje Vakarų šalių nuogi abiejų lyčių atstovai pirtyje (kaip ir bendruose paplūdimiuose) nuo senų laikų nekelia nuostabos.

Druskininkų vandens parke nuogalių vakarai paskutinį mėnesio penktadienį taip pat vyksta jau ne pirmus metus.

Tačiau portale lrytas.lt paskelbus nuogaliais pasipiktinusios vandens parko lankytojos laišką kilo tokia audringa diskusija, kad nuogybės tema kuriam laikui užgožė neramius įvykius Ukrainoje, tiesioginius merų rinkimus Lietuvoje, klimato atšilimą ir kitas pasaulio bei šalies aktualijas.

„Lietuvos ryto“ žurnalistas ryžosi pažiūrėti, kaip iš arti atrodo netikėtai išnirusi Lietuvos nacionalinė dilema:  būti viešoje pirtyje nuogam dera ar nedora?

Buvo paskutinis balandžio penktadienis.  Nusimoviau trumpikes. Ėjau raudonais it nuodėmė kvadratėliais žaižaruojančiomis grindimis.

Artėjau nuogas it motina gamta prie romėniškų pirčių virtinės, galvoje sukosi prieštaringos mintys.  Romėnai, pirčių (termų) išradėjai, krėsdavo tokius dalykus, kad po to viduramžiais krikščionimis tapę europiečiai kelis šimtmečius vaikščiojo utėlėmis aptekę, bijodami sulaukti Aukščiausiojo rūstybės prausdami kūną.

Atrodo, šie kompleksai iš krikščioniškosios civilizacijos pakraščio, Lietuvos, neišnyko – tai liudija ir virtualiąją erdvę sudrebinęs pasipiktinusios vandens parko lankytojos laiškas.

Pirmuosius nuogalius pričiupau prie „Shahrizados“.  Apie 30 metų moteris ir vyras prausėsi po dušu.  Rusvaodžiai, nelietuviškų bruožų, pamaniau – užsieniečiai.  Bepigu jiems, seniai atsikračiusiems prietarų. Netrukus tą pačią nuogalių porą sutikau „Izidėje“ – tariami užsieniečiai kalbėjosi tarpusavyje daininga grybais kvepiančią dzūkų šnekta.

Praustis nuogam pirtyje man iš esmės nebuvo didelė naujiena.  Mano gimtosios Šiaurės Rytų Lietuvos sodybos pirtyje susiburdavo toks neformalus rajono centro aukštuomenę vienijantis klubas.  Pirtyje nuogi prausdavosi ne tik vietos verslininkai, valdininkai, bet ir zakristijonas su žmona ir net miestelio kunigas.

Bet tai – sava kompanija, o čia – svetimi.  Padoriam Marijos žemės sūnui neišvengiamai tenka peržengti psichologinį barjerą, kai atsiduria nuogas tarp nuogų.

Todėl pravėręs „Artemidės“ duris ir pamatęs pulką nuogų ir pusnuogių vyrų ir moterų, užsijuosiau ant klubų rankšluostį.  Pamaniau, nesmagiai pasijausčiau, jei pilnoje žmonių pirtyje netyčia nuogas prisiglausčiau prie neapsirengusios moteriškės.  Vyro tuo labiau.  Nežinia, kas ir ką apie mane pagalvotų.

Juolab kad labai seniai, jaunystės laikais, pirtyje buvau patekęs į keblią padėtį.  Tada į Vilniaus statybos technikumą atvažiavo praktikantai iš buvusios Rytų Vokietijos (VDR), aš laikinai įsidarbinau vertėju.

Po vaišių buvo iškūrenta pirtis, vokietukai nusimetė visus drabužius ir mus, lietuvius, paragino būti drąsius:  „Ganz nackt, Kammeraden!“ („Būkime nuogi, draugai!“).

Nors tarp vokiečių studentų buvo tik dvi merginos, taip jau pasitaikė, kad viena jų nusiprausti palindo po dušu gretimoje nišoje.  Ir kaip tyčia jos dušas neveikė.  Vokietaitė mandagiai paklausė, ar galėtų atsistoti po vandens čiurkšle kartu su manimi.

Išauklėtas sovietine proletarinio internacionalizmo dvasia, negalėjau neigiamai atsakyti viešniai iš broliškos socialistinės šalies.  O nišos siauros, vienas vos išsitenki...  Ir sprukti neleido tautinė savigarba, nes jau buvo prasidėjęs tautinis Atgimimas ir troškome kuo greičiau pasijusti laisvais europiečiais.

Bet dabar Druskininkuose jokių keblumų nekilo.  Pirčių erdvė didžiulė, nuogalių nebuvo tiek daug, kaip galima pamanyti.  Tą vakarą nuogišių šventėje dalyvavo apie 80 pirties malonumų mėgėjų, nors neretai jų būna keli šimtai – taip sakė Druskininkų vandens parko atstovai.

Svarbiausia, žmonės buvo atėję tik dėl higienos sumetimų – iki galo išragauti pirties teikiamų malonumų.  Ne veltui vandens parko vadovai ragina maudytis nuogiems – su maudymosi kostiumais, ypač moterims, neįmanoma gauti naudos sveikatai iš specialių programų, tarkime, kai visas kūnas įtrinamas vynuogių druska ar medumi.

Niekas nevarstė žvilgsniais nuogų žmonių, taip pat ir nuogaliai nesišalino dėvinčių maudymosi drabužius.  Nors pirtyse vyrų ir moterų buvo apylygiai, visiškai apsinuoginusių dailiosios lyties atstovių buvo gerokai mažiau nei negražiosios.

Dauguma moterų buvo tik be liemenėlių, o visiškai nuogos, išėjusios iš pirties, nusipraususios po dušu, dažniausiai apsijuosdavo rankšluosčiais.

Tik viena kita dailios figūros moteris leido sau plūduriuoti baseine, kuriame vanduo kelia į paviršių. Beje, nuogaliai baseine itin šiurpino pasipiktinusį laišką parašiusią vandens parko lankytoją, kuri priekaištavo, kad tai labai nehigieniška.

Čia jau būtų galima pasiginčyti. Kažkodėl ramiai turškiamės ežeruose ir jūroje, kur šlapinasi kas trečias mauduolis. O į baseiną vandens parko pirtininkai neria tik po pirties ir nusiprausę po dušu.

Rusiškai kalbančių girdėti buvo mažai, taigi nuogalių dauguma -- etniškai gryna.

Pastebėjau, kad iš palyginti nedidelio būrio visiškai apsinuoginusių moterų dauguma buvo 30--40 metų. 20-metės ir panašaus amžiaus merginos buvo atėjusios su vaikinais, jie visi buvo su maudymosi kostiumais.

Taigi sakyti, kad emancipacija Lietuvoje jau įsigalėjo ir moterys jaučiasi turinčios lygias su vyrais ne tik juridines, bet ir dorovines teises, dar negalima.

Vyrai nuogalių vakare tikrai jautėsi atsipalaidavę, be kompleksų -- net pernelyg.  Prie pirčių zonos baro daugelis alų gėrė nuogi, rankšluosčius persimetę per petį.  Nesakau, kad atrodė bjauriai, bet juokingai tai tikrai, panašūs į vyną siurbiančius antikos satyrus per bakchanalijas (tokia prisigėrimo šventė senovės laikais. – Red.).

Vienąkart apsilankius sunku pasakyti, ar į nuogalių vakarus atvykstama tik visiškai išragauti sveikatai naudingų pirties smagybių.  Ketinimų gali būti įvairių, nes daliai posovietinės tautos atstovų nuogybės vis dar siejasi su nepadorumu.

Tuo įsitikinau gurkšnodamas alų pirties bare. Šalia prisėdo apie 50 metų vyriškis, ieškojęs draugijos.  Pasikalbėjus bendromis temomis jis paklausė:  „Jūs gal čia ne pirmą kartą.  Tie nuogalių vakarai... tik maudytis ateinama?“

Sąžiningai atsakiau, jog esu pirmąkart, bet manau, kad į pirtis einama būtent tik maudytis – negi žaisti golfo?

„Aha...  Galėjau tada ir žmoną atsivežti, nebūtų reikėję riesti pasakos apie komandiruotę“, – nusivylęs tarė vyriškis.

 A.Valinskas nuogalių nebijo

Druskininkų vandens parko marketingo ir pardavimų vadovė Jūratė Vaitkevičiūtė sakė, jog lankytojai tampa vis drąsesni ir įsisąmonina, kad tik visiškai nuogas žmogus iš pirties gali pasisemti viską, ką ji duoda.

„Specialias pirčių programas, nuogalių vakarus pradėjome rengti nuo 2009-ųjų.  Iš pradžių susirinkdavo 50--60 lankytojų.  O dabar paskutinį mėnesio penktadienį susirenka iki 400 žmonių“, -- teigė vadybininkė.

Pramogų verslo pažiba Arūnas Valinskas (48 m.), mėgstantis pirtį ir matęs nemažai pasaulio, sakė, kad maudytis nuogam nėra joks nepadorumas.

„Vokietijoje, ypač Suomijoje, kur išplėtota pirčių kultūra, net natūralu maudytis tik nuogiems.  Ir vyrai, ir moterys vienodai jaučiasi drąsiai“, – tikino A.Valinskas.

Nuo tiesaus klausimo, ar jam yra tekę nuogam maudytis viešoje pirtyje, pramogų verslo atstovas išsisuko.

„Pirtis yra tokia erdvė, kurioje nesvarbu, kaip atrodo tavo kūnas. Svarbu, ką galvoji, ko nori.  Ten kūnas atsiskiria nuo sielos ir galima nesivaržant palepinti kūną“, -- samprotavo A.Valinskas.

Olegas Lapinas Psichologas

„Nieko stebėtina, kad Lietuvoje moterys pirtyje rečiau apsinuogina nei vyrai. Moteriai sunku peržengti psichologinę užtvarą, nes patriarchalinė kultūra įspaudė nepasitikėjimą savo kūnu, privertė jausti gėdą.

Moteris pasąmonėje mano, kad jos genitalijos negražios, nedrįsta rodyti jų viešai.  Moteris tiesiog nepasitiki savo kūnu, o vyrai pasitiki pernelyg.

Vakarietiškos kultūros terpėje gyvenančios moterys išsivadavo nuo tokių kompleksų, nes tose šalyse intensyviai dirbo psichologai, moterys buvo ilgai mokomos nesigėdyti savo kūno, genitalijų.“