Nors poilsiautojai savivaldybės jau penkerius metus prašo ją išmontuoti, valdininkai atšauna, kad tai daryti turi teisę tik įrenginio šeimininkai.
„Dar vienam sezonui palikdama šitą griozdą valdžia demonstruoja požiūrį į poilsio zonas, kaip rūpinasi vilniečiais. Gal reikia kviesti talką šiai čiuožyklai išardyti?“ – piktinosi prie ežero mėgstantis pasivaikščioti 63 metų vilnietis Povilas Rastenis.
Apie pavojingą čiuožyklą savivaldybei buvo pranešta praėjusių metų rudenį ir šį pavasarį.
P.Rastenis savo akimis matė, kaip vaikai karstosi čiuožyklos konstrukcijomis, mėgina nusileisti į vandenį, nors tai nesaugi vieta žaisti.
Savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė tvirtino, kad čiuožyklą prie ežero dar 2001 metais įrengė bendrovė „Tapeliai“. Tam buvo sudaryta sutartis su Nemenčinės miškų urėdija.
Tuo metu pakrantėje veikė įmonės kavinė.
Sutartis nebegalioja, įmonė išsikraustė. „Gali būti, kad ji iš viso nebeegzistuoja“, – kalbėjo skyriaus vedėja.
Ežero pakrantę prižiūri nebe urėdija, o savivaldybė. Tai kodėl ji neišardo pavojų keliančios čiuožyklos?
I.Mikalauskienė aiškino, kad savivaldybė iš Nemenčinės miškų urėdijos neperėmė pagal sutartį su miškininkais įrengtos ir likimo valiai paliktos čiuožyklos.
Tad savivaldybė iki šiol su urėdija aiškinasi, kaip surasti čiuožyklos šeimininkus ir juos įpareigoti išardyti įrenginį.
Mažai patogumų
Vilniečiai liūdnai juokauja, kad Tapelių ežero paplūdimys skirtas tiems, kurie mėgsta ilsėtis be patogumų.
Be aplūžusios čiuožyklos, liepto ir vos kelių persirengimo kabinų, daugiau patogumų paplūdimyje iš tiesų nėra.
Atokiau pastatyti du biotualetai, bet jau artėjant prie jų smarvė riečia nosį. Trūksta ir šiukšliadėžių, o atliekų konteineriai sezono metu tiesiog apauga šiukšlėmis.
Iki paplūdimio nuo artimiausios autobusų stotelės tenka kulniuoti kelis kilometrus pėsčiomis, todėl Tapelių ežero paplūdimį renkasi tik vietos gyventojai.
