STT direktorius prašomas atsakyti į klausimus, susijusius su Vydu Gedvilu, atsisakiusiu siekti švietimo ir mokslo ministro posto.
„Tvarkiečiai“ klausia, ar STT pateikta informacija apie V.Gedvilą gali būti pagrindas neskirti jo į šias pareigas? „Kokiu įstatymo pagrindu vadovaudamiesi pateikėte žodinę informaciją prezidentei, kuri buvo surinkta kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdais, tačiau šios informacijos nebuvo jūsų pasirašytoje pažymoje? Kodėl žodinė informacija apie V.Gedvilą, buvo pateikta tik prezidentei, bet ne ministrui pirmininkui Algirdui Butkevičiui?“ – norėtų sužinoti parlamentarai.
STT vadovo bus prašoma paaiškinti, kodėl V.Gedvilas galėjo eiti Seimo pirmininko pareigas, gali eiti Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigas, tačiau negali būti švietimo ir mokslo ministru?
„Ar teikdami kriminalinės žvalgybos informaciją apie V.Gedvilą jūs ją patikrinote? Kriminalinės žvalgybos įstatymas numato, jog ji gali būti panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Ar, jūsų vertinimu, STT pateikta informacija apie V.Gedvilą atitinka Kriminalinės žvalgybos įstatymo turinį ir ar pagal ją V.Gedvilas galimai atliko drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus? Jei taip – kodėl šios informacijos negavo Seimo pirmininkė?“ – klausia „tvarkiečiai“.
Jie teiraujasi, ar kriminalinės žvalgybos informacija apie asmenį, kuris atitinka įstatymuose numatytus specialius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, gali būti pagrindas asmenį neskirti ar atleisti iš einamų pareigų?
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno P.Gražulio teigimu, galbūt reikėtų tikslinti įstatymus, numatant, kad nepatikrinta kriminalinės žvalgybos informacija apie asmenį negali būti teisinis pagrindas jo neskirti į pareigas? „Tvarkiečiai“ norėtų sužinoti ir tai, kokias įstatymų pataisas būtina atlikti, kad ateityje būtų išvengta analogiškų atvejų, kai du iš aukščiausių valstybės pareigūnų tą pačią jūsų pateiktą informaciją vertina radikaliai priešingai.
Pataisas vertina neigiamai
Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius sako, kad neigiamai vertina Seime svarstomas Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas, kurios leistų tam tikrais atvejais paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją.
„Vertiname neigiamai tokias įstatymo pataisas dėl to, kad yra daug priežasčių, viena iš pagrindinių, kad apskritai atsiranda galimybė tiesiog tikrinamajam asmeniui sužinoti jo atžvilgiu taikomas kriminalinės žvalgybos veiksmus, nebūtinai jam ir siekiant netgi kažkokių tai pareigų“, – trečiadienį Seime kalbintas žurnalistams sakė S.Urbanavičius.
Jis taip pat sakė, kad trečiadienį premjerui A.Butkevičiui pateikta papildoma informacija apie siekusį užimti švietimo ir mokslo ministro postą Vydą Gedvilą.
Pasak jo, STT padarė tai, atsižvelgusi į motyvuotą premjero prašymą. „Šiandien pateikėme atsakymą. Jį gavo ministras pirmininkas, iš Lietuvos Prezidentės negavome tokio prašymo, todėl nepateikėme tokios informacijos“, – sakė STT vadovas.
Paklaustas, ar tai nauja informacija, S.Urbanavičius sakė, kad tai yra ta pati informacija, tiesiog pateikta detaliau.
Ketvirtadienį Seimas ketina balsuoti dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pakeitimo projekto, kurį priėmus būtų leista paviešinti apie žmogų surinktą kriminalinės žvalgybos informaciją jam to pageidaujant, primena ELTA.
Už šį dokumentą po pateikimo balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 10, susilaikė 18 parlamentarų.
Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas pateikęs „darbietis“ Vytautas Gapšys siūlo nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos informacija, pateikta prezidentui, Seimo pirmininkui ar ministrui pirmininkui, neprieštaraujant asmeniui, apie kurį teikiama informacija, turi būti išslaptinta, jei to prašo prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas arba pats asmuo ir su tuo sutinka kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovas.
Šiuo metu prezidentui, Seimo pirmininkui ir ministrui pirmininkui Kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo pateikiama informacija apie asmenį yra įslaptinama, jos negalima atskleisti tretiesiems asmenims.
