Bandydama suvaldyti migrantų krizę Viduržemio jūros regione EK prabilo apie siūlymą pabėgėlių srautą paskirstyti visoms ES šalims narėms. Lietuva būtų įpareigota priimti 207 dabar stovyklose esančius pabėgėlius, šalis taip pat turėtų išnagrinėti 1 proc. migrantų prieglobsčio prašymų.
Pabėgėlių centras nuo komentarų susilaiko
Pabradėje esančio Pabėgėlių registravimo centro atostogaujantį vadovą laikinai pavaduojanti Edita Vaškevičienė teigė, kad nuo komentarų, ar centras būtų pasirengęs priimti dar porą šimtų gyventojų, susilaikysianti.
Specialistė taip pat sakė nesuteiksianti informacijos, kiek šiuo metu centre gyvena pabėgėlių. Anot jos, skaičiai nuolat kinta.
Naujienų portalo lrytas.lt žiniomis, šių metų vasario mėnesį Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) priklausančiame Užsieniečių registracijos centre gyveno 166 užsieniečiai, kurie pateikę prieglobsčio prašymus Lietuvoje.
Centre šiuo metu daugiausia glaudžiasi vietnamiečių. Pastaruoju metu itin išaugo ir pabėgėlių iš karo krečiamos Rytų Ukrainos skaičius.
Naujienų portalas lrytas.lt jau anksčiau rašė, kad Užsieniečių registracijos centre Pabradėje vienam asmeniui išlaikyti tenka apie 17,4 euro per dieną. Migrantai maitinami tris kartus per dieną, duodama drabužių, nemokamai gydomi. Smulkioms išlaidoms jie gauna 10 eurų per mėnesį.
Premjero pozicija neaiški
Konkrečios pozicijos pabėgėlių priėmimo klausimu neišsakė ir premjeras Algirdas Butkevičius. Anot jo, šiuo klausimu turi būti suformuota „bendra ES politika“.
Premjero teigimu, sprendimai dėl kvotų turėtų būti priimti Europos Vadovų Tarybos posėdyje, kuris vyks birželį.
„Lietuva negali būti abejinga ir turi prisidėti prie tos problemos sprendimo. Europos Vadovų Tarybos posėdyje turėtų būti priimtas aiškus sprendimas, grįstas aiškiais kriterijais (...) dėl kvotų. Manau, kaip tik birželį ir bus atsakyta tame posėdyje“, – Žinių radijui sakė A.Butkevičius.
L.Linkevičius: „Pabėgėliai taikosi į turtingesnes šalis“
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra sakęs, kad priimti pabėgėlius nėra vienintelis būdas dalyvauti sprendžiant krizę, ir abejojo, ar gali būti dėl to šalims nustatomos kvotos.
„Mūsų pozicija – kad galima ir reikia rodyti solidarumą, dalytis našta, bet tai neturi būti užkrauta kaip privaloma. Dabar vyks diskusijos ir bus tariamasi“, – naujienų agentūrai BNS yra sakęs ministras.
L.Linkevičiaus teigimu, Lietuva prisideda prie krizės sprendimo kitomis išgalėmis: „Paieškos gelbėjimo sraigtasparnis, įgula – tai tikrai ne mažesnis indėlis, kuris praktiškai turi didelę reikšmę, o privalomos kvotos irgi nėra labai realiai įgyvendinamos.“
Pasak ministro, pabėgėliai dažniausiai siekia patekti į turtingesnes šalis, kurios gali pasiūlyti geresnes socialines garantijas.
Sistemos spragos neatleidžia nuo atsakomybės
Raudonojo Kryžiaus Pabėgėlių reikalų skyriaus projektų koordinatorė Gintarė Guzevičiūtė teigė, kad būtina pabrėžti, kokia yra Lietuvos valstybės pozicija emigrantų problemos sprendimo klausimu ir kokią pagalbą galime teikti gelbėdami jų gyvybes, bet ne mažiau svarbu tai, kaip galime prisidėti prie jų integracijos.
„Kalbant apie dabar egzistuojančią infrastruktūrą ir integracijos programą, esama tikrai ne vieno aspekto, kurį reikia patobulinti. Tyrimai rodo, kad mūsų integracijos sistemoje yra daug spragų, bet šios spragos ar kiti sunkumai neturėtų tapti argumentu Lietuvai neprisiimti atsakomybės ir nepriglausti šių žmonių“, – sakė pašnekovė.
Atvykėlius Lietuva skuba išsiųsti?
Paklausta apie sąlygas, kuriomis šiuo metu Lietuvoje gyvena pabėgėliai iš kitų šalių, pašnekovė sakė: „Pabradės pabėgėlių centre sąlygos nuolat gerinamos tiek valstybės, tiek ES lėšomis. Siekiama, kad sąlygos atitiktų bent minimalius standartus“, – apie ne kartą dėl itin prastų gyvenimo sąlygų įvairių kontrolierių ir žmogaus teisių aktyvistų kritikuotą instituciją kalbėjo G.Guzevičiūtė.
Pasak jos, į Lietuvą patekę pabėgėliai kartais net neturi galimybės pasiprašyti prieglobsčio. „Ne visuomet į Lietuvą atvykstantys pabėgėliai turi efektyvią prieigą prie minėtos procedūros.“ Paprašyta patikslinti, ar tai reiškia, kad mūsų šalis skuba juos kuo greičiau išsiųsti, Raudonojo Kryžiaus atstovė sakė: „Kažkas su jais vyksta... Scenarijų gali būti labai įvairių, bet iš esmės – taip.“
G.Guzevičiūtės teigimu, migrantai dažniausiai apibūdinami kaip grėsmė valstybės saugumui, bet, Jungtinių Tautų nuomone, 99 proc. emigrantų niekuo nėra pavojingi, tik patekę į sudėtingą situaciją.
207 žmonės neįveikiamų sunkumų nesukels
„Pamirštamas įsipareigojimas žmonėms suteikti galimybę gauti prieglobstį ir užtikrinti jų teises. Mūsų visuomenei trūksta diskusijos šia tema. Pabėgėlių klausimas nėra Lietuvai toks jau tolimas, kai matoma, kas vyksta Rytų Ukrainoje. Juk net ir kaimynėje Baltarusijoje yra daug žmonių, kurie nežino, kad jų laukia ateityje“, – sakė pašnekovė ir pridūrė, kad įvykiai Pietų Europoje dar kartą primena, jog Lietuvoje taip pat yra migracijos politika.
Į klausimą, ar atsiras vietos pabėgėliams, jei Lietuva vis tiek bus įpareigota juos priimti, Raudonojo Kryžiaus atstovė sakė: „Integracijos galimybių yra. Žinoma, daug kas priklauso nuo pačių migrantų noro ir gebėjimų. Tai dvi medalio pusės – priimančios visuomenės noras ir atvykstančių žmonių noras integruotis bei priimti žaidimo taisykles. 207 žmonės situacijos nekeičia. Mes kasmet gauname 400–500 prieglobsčio prašymų ir daugiau nei šimtas tų prašymo patenkinama. Tad toks skaičius nieko kardinaliai nepakeis ir sunkumų nesukels.“
Pabėgėlių mažiausiai į Lietuvą, daugiausia – į Vokietiją
EK planuose numatoma iki 2020 metų paskirstyti 20 tūkst. vietų ES iš trečiųjų šalių perkeltiems asmenims. Lietuvai numatyti 207 pabėgėliai yra mažiausias skaičius, palyginti su kaimynėmis: Latvija turėtų priimti 220 asmenų, Estija – 326, o Lenkija – 962.
Remiantis šiuo planu, didžiausią pabėgėlių skaičių turėtų priimti Vokietija – 3086 asmenis.