Tą kovo naktį, kai Ričardas vienišas stovėjo Vilniaus oro uoste, buvo šalta. Vaikinas neturėjo šiltos striukės. Jis apskritai beveik nieko neturėjo – buvo apsivilkęs megztiniu su gobtuvu, o rankas šildė treningo kišenėse.
Tai buvo ta pati sportinė apranga, kurią Ričardas vilkėjo tą dieną, kai užgriuvę Didžiosios Britanijos migracijos tarnybos pareigūnai išvežė iš namų ir įmetė į vienutę sulaikymo centre.
Šis vaikinas, kurį pigių skrydžių bendrovės lėktuvas kartu su kitais keleiviais parskraidino naktį, yra vienas iš kelių šimtų lietuvių, jėga grąžinamų į gimtąją šalį.
Britai nesismulkina – į tėvynę grąžina ir tuos lietuvius, kurie Anglijoje įvykdė kad ir smulkų nusikaltimą, ir tuos, kurie Lietuvoje praeityje padarė sunkesnių nusikaltimų.
Pasijuto kaip kalėjime
Ričardo skrydis iš Lutono oro uosto buvo per prievartą. Tiesą sakant, jo iš viso neturėjo būti – Ričardas tikėjosi, kad skrydžio į Lietuvą pavyks išvengti.
23-ejų klaipėdietis mėnesį praleido Morton Holo imigrantų sulaikymo centre, kuris įkurtas mažame Vidurio Anglijos mieste Linkolnšyro grafystėje.
Iš viso Jungtinėje Karalystėje yra trylika imigrantų sulaikymo centrų, kuriuose šioje šalyje nepageidaujami asmenys laukia, kol bus grąžinti į tėvynę.
„Tai yra kalėjimas, tik esi šiek tiek laisvesnis. Turiu su kuo palyginti – Anglijoje atlikau dešimties savaičių laisvės atėmimo bausmę. Iš kalėjimo mane nuvežė tiesiai į sulaikymo centrą“, – sakė Ričardas.
Praėjusiais metais jis buvo nuteistas už sukčiavimą ir vagystę – paprastai kalbant, vienas lietuvis vogdavo, o Ričardas jo grobį parduodavo internetu.
Bandė išsiųsti į Rumuniją
Nusprendę, kad 23-ejų lietuvis yra pavojingas britų visuomenei, imigracijos pareigūnai nusprendė kuo greičiau jį išsiųsti iš šalies.
Sulaikymo centre Ričardas buvo praleidęs beveik mėnesį, kai pareigūnai įteikė bilietus į Rumuniją ir pareiškė siunčiantys jį namo.
„Teko ilgokai aiškinti, kad manęs negalima siųsti į Rumuniją, nes tai nėra mano gimtoji šalis. Jie greitai pakeitė bilietą, tačiau naktį su kitais sulaikytaisiais užbarikadavome kameros duris.
Užsidaręs kameroje laukiau iki ryto, todėl lėktuvas išskrido be manęs“, – pasakojo lietuvis.
Lydėjo keturi pareigūnai
Po kelių savaičių Ričardo jau niekas neperspėjo apie artėjantį skrydį. Kartą po vakarienės jis ėjo į vieną sulaikymo centro pastatų ir pamatė besiartinančius pareigūnus.
Aštuoni pareigūnai jį sulaikė ir įmetė į vienutę. Kitą rytą Ričardas į Lietuvą skrido lydimas net keturių imigracijos pareigūnų.
Ričardas pasakojo, kad skrydį galima sužlugdyti – keleiviui tereikia pradėti šaukti salone, trukdyti kitiems arba tyčia susižaloti.
Tokį planą turėjo ir Ričardas. Jei žmogus agresyvus, lėktuvo kapitonas gali atsisakyti jį skraidinti.
„Mane į lėktuvą atvežė patį pirmą, kitų keleivių dar nebuvo. Lėktuvo kapitonas iš karto įspėjo – jeigu bandysiu priešintis, mane surakins ir vis tiek grąžins į Lietuvą.
Taip ir pasakė: „Žinau tokius kaip tu.“
Nesipriešinau, nes supratau, kad tai neturi prasmės. Buvau ramus, todėl skrydžio metu manęs nesurakino“, – pasakojo Ričardas.
Teko prašyti išmaldos
Vilniaus oro uoste Ričardą iš britų perėmė Lietuvos pareigūnas. Patikrinęs ir nustatęs, kad jaunuolis nėra ieškomas Lietuvoje, leido jam eiti savais keliais.
Nei daiktų, nei pinigų neturėjęs vaikinas penkių eurų paprašė oro uosto atvykimo salėje sutikęs tuos pačius britų pareigūnus iš Migracijos tarnybos.
„Paprašiau jų pinigų, nes buvau parvežtas taip, kaip stoviu. Davė dvidešimt svarų, išsikeičiau į eurus ir nuvažiavau pernakvoti pas draugą.“
Bandys sugrįžti atgal
Ką patyrė Anglijoje, vaikinas savo artimiesiems nepasakojo.
Kad jis parsiųstas į Lietuvą, Klaipėdoje gyvenantys Ričardo tėvai irgi nesužinojo.
Ričardas iki šiol jiems meluoja, kad sėkmingai dirba ir gyvena Didžiojoje Britanijoje.
„Nenoriu nieko sakyti, nes tikiuosi, kad greitai vėl pateksiu į Angliją. Draugai man atsiuntė drabužių, pinigų, asmens dokumentus.
Kol kas gyvenu pas bičiulius arba nebrangiuose Vilniaus viešbučiuose. Ketinu į Angliją grįžti bet kokia kaina – ten liko ir mano mergina“, – pasakojo vaikinas.
Lankytojų niekada netrūksta
Sulaikymo centre, iš kurio atvyko Ričardas, apsilankė ir „Lietuvos ryto“ žurnalistė.
Čia nemažai lietuvių, o vienas jų – išskirtinis, nes kali jau pusantrų metų.
Norint susitikti su Morton Holo centre sulaikytu asmeniu, reikia užsiregistruoti prieš keletą dienų. Vietų skaičius susitikimo kambaryje ribotas, o lankytojų, ypač savaitgaliais, daug.
Susitikti su sulaikytaisiais atvažiuoja ištisos šeimos. Morton Holo sulaikymo centre išsiuntimo į namus laukia apie 400 įvairių tautybių vyrų.
Atsiunčia nemokamą taksi
Nustebau, kai iš stoties mane paėmęs taksi pasuko į medžiais apaugusią alėją. Sulaikymo centras įsikūręs nuošaliai nuo miesto – čia neatvyksi nei traukiniu, nei autobusu.
Į sulaikymo centrą galima patekti tik savo automobiliu arba nemokamu taksi, kurį atsiunčia sulaikymo centro administracija.
Užsakius taksi iš anksto, jo vairuotojas laukia traukinių stotyje. Ant automobilio šonų – ryškūs užrašai, skelbiantys, kad tai – socialinis taksi. Mažame miestelyje visi žino, kur važiuoju.
Juosia spygliuotoji viela
Centras, kuriame dienas skaičiuoja ne vienas lietuvis, įkurtas buvusiame kalėjime.
Sulaikytieji gali laisvai judėti aptvertoje teritorijoje, kurioje yra penki centro pastatai. Visą kompleksą juosia mūrinė tvora su spygliuotąja viela.
Lankytojams skirtas atskiras pastatas. Čia dirbanti sulaikymo centro darbuotoja telefonu pareigūnams praneša apie mane.
Esu antra laukianti eilėje. Pirma – jauna išvaizdi lenkaitė. Į akis krinta tai, kad ji apsirengusi pernelyg seksualiai – matyt, nekantrauja susitikti su mylimuoju.
Jaukiame svetainę primenančiame kambaryje galima išgerti kavos, mikrobangų krosnelėje pasišildyti maisto. Mano lagaminą prižiūrėtoja leidžia padėti į saugojimo patalpą.
Perspėja dėl narkotikų
Praeinu pro dėžutę, į kurią galiu išmesti turimus narkotikus. Jeigu tai padarysiu savanoriškai, nebūsiu nubausta.
Akivaizdu, kad čia narkotikų problema labai opi: užrašai įvairiomis kalbomis perspėja apie atsakomybę už tai, jeigu sulaikytajam perduosi narkotinių medžiagų.
Visi lankytojai savo daiktus turi palikti rakinamoje spintelėje, tačiau būdų įnešti narkotikų prisigalvojama įvairiausių. Todėl nieko keista, kad lankytojai yra kruopščiai, netgi žeminant apieškomi ir išėję iš tualeto.
Perduoti maistą draudžiama
Lauktuves – atvirukus su Lietuvos vaizdais – kalėjimo prižiūrėtoja peržiūri, įdeda į plastikinį maišelį, užklijuoja ir kruopščiai aprašo, kas tai yra.
Nustembu, kad saldainiai „Vilnius“, „Sostinė“ ir sūris „Džiugas“ atidedami į šalį. Šios lauktuvės nepasieks kalinčių lietuvių, nes perduoti maistą draudžiama.
Lietuvis įstrigo ilgam
„Iš kur pažįstate Mantą?“ – prisimerkusi paklausia prižiūrėtoja.
Atsakau, kad esu šio emigranto draugė iš Lietuvos.
„Smagu, kad aplankysite poną Mantą“, – mandagiai ištaria prižiūrėtoja. Suprantu, kad lietuviai tokioje nuošalioje vietoje retai sulaukia svečių.
Mantas Grybas yra 36-erių lietuvis, sulaikymo centre laikomas ilgiausiai – jau daugiau nei pusantrų metų.
Tai neįprasta – imigrantai sulaikymo centruose dažniausiai praleidžia nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Vyrams – ryškios apyrankės
Atėjus lankymo metui prižiūrėtoja praneša, kad galiu eiti į kalėjimą gretimame pastatų komplekse. Galima pasiimti tik asmens dokumentą, spintelės raktą ir keletą svarų kavai.
Prieinu pirmą patikros punktą – pareigūnai jau laukia.
Pro mažą angą tvoroje perduodu savo dokumentus ir leidimą aplankyti kalinį.
Atvirukus su Lietuvos nuotraukomis kruopščiai patikrinę sulaikytajam perduos pareigūnai.
Čia, jeigu būčiau vyras, mano ranką pažymėtų ryškia apyranke. Sulaikytieji taip dažnai keičiasi, kad prižiūrėtojai neatsimena veidų – apsimetęs svečiu gali išsmukti ir sulaikytasis.
Kai einu atgal iš sulaikymo centro, pareigūnai susižvalgo pamatę, kad šalia manęs einantis indas neturi apyrankės. Jis jau buvo ją nusiplėšęs ir įsikišęs į kelnių kišenę.
Apsauga itin akyla
Patikrinęs dokumentus pareigūnas paklausia, ar nešu ką nors draudžiamo: „Ar turite narkotikų? O telefoną?“ Gavęs neigiamą atsakymą patraukia prie kitų užrakintų vartų.
Einu į kitą pastatą – čia pareigūnai apieško visus lankytojus. Tenka nusirengti viršutinius drabužius. Prižiūrėtoja kruopščiai apieško mano kišenes ir drabužius, pasklaido plaukus. Perspėjusi pakiša rankas po marškinėliais.
Kadangi draudžiamų daiktų neranda, galiu eiti į pastatą, kuris skirtas susitikimams. Čia budi keturi pareigūnai, kavą parduodanti moteris taip pat prižiūrėtoja – ant kelnių diržo kabo antrankiai.
Susitikimų salė erdvi, su spalvotais minkštasuoliais ir žaidimų erdve vaikams. Pareigūnui paskyrus stalo numerį, galima rinktis – pasilikti viduje arba eiti į lauką.
Kai ateina lankytojas, įleidžia ir kalinį.
Keistas kvapų mišinys
Renkamės lauko staliuką.
M.Grybas, kuris Anglijoje yra padaręs ne vieną smulkų nusikaltimą, ateina pasipuošęs geriausiu kostiumu.
Jį pirko dar tuo metu, kai buvo laisvėje – turėjo gerai mokamą darbą, todėl galėjo paišlaidauti.
Visoje kalėjimo teritorijoje smarkiai atsiduoda gyvulių mėšlu.
Mantas paaiškina, kad netoliese yra fermos, o šis kvapas sustiprėja šiltuoju metų laiku.
Mėšlo kvapas maišosi su M.Grybo kvepalais – nors ilgą laiką praleido sulaikymo centre, manieros išliko tokios, lyg būtų laisvėje.
Kaltinimai buvo panaikinti
Kaip M.Grybas atsidūrė sulaikymo centre? Prieš aštuonerius metus jis pirmą kartą atvyko į Didžiąją Britaniją. 2013 metais lietuvis buvo apkaltintas pasikėsinimu pagrobti paauglį.
Tai sunkus nusikaltimas. Kol vyko tyrimas, lietuvis pusmečiui buvo sulaikytas.
„Buvo sausio mėnuo, dėl pūgos nevažiavo dalis transporto.
Aš to berniuko paklausiau, kada atvažiuos kitas traukinys, ir nuėjau. Po keturių valandų mane užgriuvo pareigūnai.
Buvau apkaltintas pasikėsinimu pagrobti. Teismas mane visiškai išteisino – pasirodo, tą paauglį „grobia“ ne pirmą kartą. Tačiau kas iš to? Mane išteisino, tačiau praradau darbą, neturėjau nei pinigų, nei vietos, kur gyventi“, – pasakojo M.Grybas.
Iš palapinės – į kalėjimą
Lietuvis penkis mėnesius nerado nuolatinio darbo, neturėjo kur gyventi. Galų gale įsikūrė Vest Bromičo miestelio aikštėje – palapinėje priešais mero langus. Šį savo adresą lietuvis nurodė ir Vest Bromičo pareigūnams.
„Dėl to, kad buvau neteisingai apkaltintas, praradau viską.
Todėl ir teko apsigyventi palapinėje, bet elgiausi tvarkingai, nešiukšlinau.
Galų gale neištvėriau tos situacijos, nuėjau į vieną parduotuvę ir pavogiau du butelius viskio. Niekur nebėgau, norėjau, kad mane sučiuptų. Maniau: duos parų, bent pasėdėsiu ten, kur stogas virš galvos, gausiu pavalgyti“, – dėstė iš Pasvalio kilęs M.Grybas.
Lietuvį vadina advokatu
Teismas už nusikaltimą lietuviui paskyrė kelias savaites kalėti, tačiau iš kalėjimo nusiuntė tiesiai į sulaikymo centrą.
„Jie man pareiškė, kad pagal jų imigracijos įstatymus aš pavojingas visuomenei. Tačiau aš manau priešingai. Aš čia gyvenau ir dirbau, tačiau dėl neteisingų Anglijos teisėsaugos kaltinimų viskas buvo sugriauta.
Skundžiu kiekvieną jų nuosprendį, tad kol kas man nė karto nebuvo nupirkti bilietai į Lietuvą. Dabar turiu pakankamai laiko, kad išsinagrinėčiau Jungtinės Karalystės teisę“, – pasakojo M.Grybas.
Tarp sulaikytųjų jis garsėja būtent tuo, kad gerai išmano įstatymus. Sulaikymo centre jį net vadina advokatu.
Mat vyras ne vienam sulaikytajam yra padėjęs užpildyti dokumentus apskųsti nuosprendį. Jei reikia, jis padeda angliškai susikalbėti su migracijos pareigūnais.
Vieni dirba, kiti prekiauja
Kol kalbamės, lankytojų salėje keičiasi žmonės. Trys prabangiai apsirengę vaikinai lanko draugą.
M.Grybas beveik įsitikinęs, kad tas sulaikytasis čia pateko dėl narkotikų gabenimo ir platinimo. Tokių čia nemažai.
Narkotikais prekiaujama ir pačiame sulaikymo centre. Sulaikytieji kalba, kad su tuo susiję ir kai kurie prižiūrėtojai.
Centre galima įsidarbinti valgykloje, padėti atlikti kitus darbus ir per valandą uždirbti po vieną svarą. Tai legalus darbas, įrodantis, kad sulaikytasis nori pasitaisyti.
M.Grybas parodo ne vieną pažymą, kuriame jis giriamas kaip pareigingas darbuotojas.
„Žmonės čia laikomi taip ilgai, kad nervai gali neišlaikyti. Vyrai pjaustosi rankas, visai neseniai vienas sulaikytasis bandė susideginti savo kameroje. Bado streikai čia irgi kasdienybė“, – pasakojo Mantas.
Atkapstė seną nuodėmę
Vienas lietuvis, kuriam „advokatauja“ Mantas, yra Valentinas Vertelka.
56 metų vyras svetimoje šalyje ketino užsidirbti pensijai, tačiau jau pusmetį laukia, kol bus išsiųstas iš Morton Holo sulaikymo centro.
Jis sako, kad Anglijoje nenusikalto, tačiau pareigūnai išsiaiškino vyro praeitį – Lietuvoje vyras buvo teistas už žmogžudystę.
„Aš savo jau esu atsėdėjęs ir atsakiau už tai, ką padariau. Kodėl mane teisia dar kartą? Man pateiktuose dokumentuose rašoma, kad esu ypač pavojingas Anglijos visuomenei.
Sudaromas toks įspūdis, kad nusikaltimą esu padaręs čia, nors tai vyko 1982 metų lapkritį. Trylika metų atsėdėjau sustiprinto režimo kalėjime Pravieniškėse“, – kalbėjo V.Vertelka.
Patykojo ir užlaužė rankas
Anglijos pareigūnai į šį lietuvį atkreipė dėmesį, kai pasisvečiavęs pas draugus ir padauginęs alkoholio jis nusprendė pernakvoti automobilyje.
Rytą V.Vertelką pažadino pareigūnų beldimas į automobilio langus. Lietuviui buvo skirta bauda ir viešieji darbai už vairavimą išgėrus.
„Aš bandžiau jiems paaiškinti, kad nevairavau, o tik miegojau automobilyje. Jie netikėjo.
Norėjau, kad ši istorija kuo greičiau baigtųsi, todėl sutikau su kaltinimais.
Maždaug po metų su savo drauge važiavau namo iš salotų pakavimo fabriko, kuriame dirbau.
Automobilį vairavo mano draugė. Išlipau, jau buvo sutemę. Staiga pajutau, kad man užlaužė rankas – pamaniau, banditai, tačiau greitai paaiškėjo, jog tai imigracijos pareigūnai.
Pavojingas tik britams?
Pro langus viską matė anūkai, jie nesupranta, kur buvau išvežtas. Pareigūnai nugabeno tiesiai į Morton Holo sulaikymo centrą“, – pasakojo V.Vertelka.
Vyras buvo apkaltintas britų įstatymų negerbimu. Tai esą įrodo praeityje padarytas nusikaltimas. Be to, pareigūnai pabrėžė, kad V.Vertelka kelia realią grėsmę visuomenei.
„Įdomu tai, kad britams keliu grėsmę, o lietuviams – ne“, – kraipė galvą V.Vertelka.
Jis piktinosi, kad Lietuvos ambasados atstovai mažai kreipia dėmesio į tautiečių vargus sulaikymo centruose.
Namo išsiunčia šimtus
* 2014 metais priimtas Imigracijos aktas britų teisėsaugai suteikia daugiau galių, negu ji turėjo anksčiau. Užsieniečiai iš šalies gali būti išsiunčiami dėl to, kad įvykdė nusikaltimą ir buvo nubausti kalėti.
* Išsiunčiamo asmens šeimos nariai, jei jie yra užsieniečiai ir deportuojamojo išlaikomi, deportuojami kartu su juo. Išdavus orderį užsienio pilietis gali būti be papildomo įspėjimo sulaikytas ir uždarytas į sulaikymo centrą.
* Lietuvos ambasados Jungtinėje Karalystėje atstovas Gvidas Venckaitis sakė, kad imigrantų sulaikymo centruose laikomi asmenys, kuriuos ketinama deportuoti iš šalies.
* „Ambasadai žinomi keli atvejai, kai į minėtus centrus buvo patekę ir Lietuvos piliečiai, su jais bendravo ambasados konsuliniai pareigūnai. Pastaruoju laikotarpiu apie deportuojamus iš Jungtinės Karalystės Lietuvos Respublikos piliečius ambasada sulaukia tik pavienių pranešimų“, – sakė G.Venckaitis.
* Dažniau pritaikoma švelnesnė procedūra – administracinis pašalinimas. 2014 metų sausio 1-ąją įsigaliojusi tvarka numato, kad Europos Sąjungos piliečiams, iš Jungtinės Karalystės pašalintiems administraciniu būdu, į Angliją draudžiama grįžti vienus metus.
* „Administracinis pašalinimas gali būti pritaikytas asmeniui, kuris būdamas Jungtinėje Karalystėje nedirbo, valkatavo ar kitu būdu neįgyvendino ES sutartyse numatytų ES piliečio pareigų. Mūsų duomenimis, tokia priemonė Lietuvos piliečiams galėjo būti pritaikyta kelis šimtus kartų per metus“, – teigė G.Venckaitis.