Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje egzaminą laikę dvyliktokai neatrodė įsitempę. Išėję iš egzamino laikymo patalpų, dvyliktokai laukė savo draugų ir gyvai aptarinėjo egzamino klausimus.
Užduotys daugumai jų pasirodė nesunkios, net priešingai – laimingi dvyliktokai neslėpė džiaugsmo ir tikėjosi, kad šį egzaminą išlaikys neblogais rezultatais.
Bandomieji – lengvesni
Kai kurie abiturientai pripažino, kad prieš egzaminą net nesimokė, be tikėjosi, kad egzaminą turėtų išlaikyti.
Salomėjos Nėries gimnazijoje egzaminą laikęs dvyliktokas Linas sakė, kad ir jam egzaminas nepasirodė labai sunkus. Tiesa, prieš egzaminą jis prie knygų nerymojo, todėl nemažai atsakymams skirtų eilučių paliko tuščių. Tiesa, abiturientas paminėjo, kad egzamino testas taip pat nebuvo sunkus.
„Beviltiška mokytis paskutinę dieną, todėl iki išnaktų knygų neskaičiau. Tiesiog ėjau miegoti. Tiesą sakant, prieš egzaminą mokiausi minimaliai“, – sakė Linas.
Egzamine dvyliktokams įsiminė klausimai apie Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK, Liublino uniją, Krėvos sutartį, Didžiąją Prancūzijos Revoliuciją, Korėjos karą, Šaltąjį karą ir Sovietų Sąjungą.
„Man istorijos egzaminas buvo sunkiausias. Prieš tai laikiau lenkų, rusų ir lietuvių kalbos egzaminus. Po istorijos jaučiuosi ne itin ramiai – į daug klausimų neatsakiau“, – sakė Salomėjos Nėries gimnazistas Marekas.
Iš egzamino išėję Inga, Ingrida ir Karolis irgi neslėpė šypsenų. Jaunuoliai pripažino, kad jie taip pat tikėjosi sunkesnio egzamino. O čia atsakymus buvo galima suprasti iš pačių užduočių ir duotų šaltinių.
„Daug atsakymų buvo galima tiesiog išmąstyti. Iš pateiktų šaltinių buvo galima suprasti ne vieną atsakymą“, – laimingi kalbėjo moksleiviai.
„Tiesą pasakius, bandomasis egzaminas buvo lengvesnis nei šis“, – sakė abiturientė Ingrida.
Be to, jie pabrėžė, kad stropiau mokėsi Lietuvos istoriją, taip pat dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos ruošėsi ir klausimams apie Šaltąjį karą.
„Klausimų apie Prancūzijos revoliuciją nesitikėjau. Asmeniškai, mane šie klausimai sužlugdė. Tai buvo dalykas, kurio prieš egzaminą tikrai nesikartojau labai stropiai.
Klausimų iš Šaltojo karo, Lietuvos istorijos tikrai laukiau, todėl ją pasimokiau labiau. Prie klausimo apie Korėjos karo padarinius, galėjai prirašyti ir šių dienų situaciją. O tai žinai iš bendro išprusimo“, – sakė abiturientas Emilijus.
Atestatui gauti – du egzaminai
Šiais metais istorijos egzaminą pasirinko laikyti daugiau kaip 13 tūkst. kandidatų.
Brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 2 dieną ir truks iki birželio 19 dienos, o birželio 22 – liepos 7 dienomis vyks pakartotinė sesija.
Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso pateikė 37 tūkst. 279 kandidatai.
Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti bent du brandos egzaminus: privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną dalyko brandos egzaminą.
Be valstybinio ar mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, mokinys gali laikyti ne daugiau kaip šešių dalykų brandos egzaminus.
