Kariuomenės pajėgų, štabų, valdybų ir dalinių vadams pristatęs kariuomenės vizijos projektą, jis teigė sieksiantis, kad greitojo reagavimo pajėgos būtų stiprinamos dar viena bataliono kovine grupe.
„Nacionalines greitojo reagavimo pajėgas bus sieksima išplėsti suformuojant dar vieną – trečią bataliono kovinę grupę“, – rašoma kariuomenės pranešime spaudai.
Taip pat J.V.Žukas žada, kad komplektuojant karinius vienetus personalu, prioritetas bus teikiamas būtent nacionalinėms greitojo reagavimo pajėgoms.
Šauktiniai šiose pajėgose neturėtų budėti.
„Šių pajėgų vienetus komplektuosime profesinės karo tarnybos kariais, kurių dauguma profesinės karo tarnybos sutartis pasirašys sėkmingai atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Kitus kariuomenės manevrinius vienetus, neįeinančius į greitojo reagavimo pajėgų sudėtį, komplektuosime tiek profesinės, tiek privalomosios pradinės karo tarnybos kariais“, – sakė J.V.Žukas.
Šiuo metu Lietuvos greitojo reagavimo pajėgas sudaro apie 2,5 tūkst. karių – dvi bataliono kovinės grupės, karinių oro pajėgų, specialiųjų operacijų pajėgų ir logistinės paramos vienetai.
Pasak J.V.Žuko, kartotiniai rezervo karių mokymai šiais metais bus pristabdyti. Toks sprendimas priimtas todėl, kad tam tikrus kariuomenės pajėgumus reikėjo sutelkti pasirengimui priimti ir parengti šių metų šauktinius.
Kitais metais šie mokymai vėl bus rengiami.
„Ateityje parengtojo rezervo karių įgūdžius ketiname atnaujinti suformuotuose rezervo padaliniuose, kurie bus priskirti jau egzistuojantiems kariniams vienetams“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje teigė kariuomenės vadas.
Vystant Lietuvos kariuomenę ateinantį dešimtmetį didžiausias dėmesys bus skiriamas sausumos pajėgoms. Bus siekiama didinti karinių vienetų parengtį: sukomplektuoti juos personalu iki 90 proc., įsigyti ir įdiegti modernią bei išlaikyti jau turimą karinę techniką, įrangą, ginkluotę ir ekipuotę, tobulinti karinį rengimą ir gerinti sąveiką tarp karinių vienetų bei pajėgų.
Lietuvos parlamentinės politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2020 metų padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
