Magistro laipsnis per 1,5 metų
Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas kartu su Kijeve įsikūrusiu Atviru tarptautiniu žmogiškosios raidos universitetu „Ukraina“ (angl. Open International University of Human Development „Ukraine“) antrus metus iš eilės įgyvendina II pakopos jungtinę studijų programą Socialinis darbas. Studijos vyksta anglų ir rusų kalbomis nuolatine studijų forma, studijų trukmė – 1,5 metų.
Sėkmingai baigusiems magistrantūros studijų programą studentams suteikiamas jungtinis socialinio darbo magistro laipsnis ir išduodami abiejų universitetų diplomai.
Į šią studijų programą priimami asmenys, baigę bakalauro studijas. Pirmenybė sudarant konkursinę eilę teikiama socialinio darbo ar socialinės pedagogikos bakalauro studijų programą baigusiems absolventams. Įgijusieji kitos bakalauro studijų krypties diplomą, studijuodami turi išklausyti papildomus dalykus ir išlaikyti egzaminus. Studijų metu magistrantams sudaromos sąlygos išvykti studijuoti į kitos šalies universitetą, atlikti ten mokslinę-tiriamąją praktiką, dalyvauti atliekant mokslo tyrimus.
Mokymo bazės ir studijų unikalumas
Šiaulių universiteto Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas yra vienintelis Lietuvoje, rengiantis specialiuosius pedagogus, todėl turi gilias tradicijas negalės studijų srityje ir stiprų akademinį potencialą.
2015 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tarptautiniai ekspertai tyrimo ataskaitoje ypač palankiai įvertino Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto mokslininkų atliekamus specialiojo ugdymo srities mokslinius tyrimus, reikšmingus nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste, į kuriuos įtraukiami studentai bei jauni tyrėjai. Sąlygos studijuoti yra puikios, nes fakultetas turi savo nuotolinių studijų centrą, moderniai įrengtas ir aprūpintas naujausia kompiuterine ir kitokia įranga auditorijas, atitinkančias studijoms ir tyrimams būtinas sąlygas. Pagrindinė universitetinių magistrantūros studijų paskirtis – kelti būsimų socialinio darbo specialistų profesinę ir mokslinę kompetenciją. Pasak programos rengėjų, jungtinės studijų programos studentai turi visas sąlygas tobulinti savo gebėjimus, organizuoti ir valdyti įvairius socialinio darbo veiklos procesus, įgyti praktinių įgūdžių įrengtuose moderniuose centruose ir kabinetuose, dalyvauti tarptautinio mobilumo programose.
Be to, studijų metu bendradarbiaujama su užsienio mokslininkais ir dalijamasi praktinės veiklos patirtimi. Socialinio darbo studijų programos magistrantė iš Latvijos Tatjana Marchenko įsitikinusi, kad studijuoti jungtinėje studijų programoje naudinga jau vien dėl to, kad „yra galimybė palyginti skirtingų šalių patirtį socialinio darbo srityje, dalyvauti įvairiose praktinėse veiklose, mokslo tyrimuose“ ir šiuo požiūriu būti pranašesniam už kolegas, studijuojančius tik savo alma mater.
Abipusė bendradarbiavimo nauda
Pirmoje jungtinės studijų programos laidoje studijuoja 35 magistrantai, tarp kurių yra 5 ukrainiečiai, 27 lietuvaičiai ir 3 latviai. Kalbintos studentės išreiškė pasitenkinimą studijų kokybe, nepriekaištingomis studijų sąlygomis ir modernia fakulteto infrastruktūra. Magistrantūros studijų studentė Danutė Akaveckienė džiaugėsi galėjusi praturtinti profesines žinias ir galimybe su užsienio studentais dalyvauti moksliniame tyrime. „Iš to bendradarbiavimo gavome apčiuopiamą naudą visi“, – pasakojo magistrantė.
„Susipažinau su socialinio darbo situacija Latvijos ir Ukrainos valstybėse, buvo naudinga perimti abiejų šalių dėstytojų patirtį“, – dalijosi įspūdžiais magistrantė Danguolė Martinkienė. Pasak studentės, jungtinė studijų programa ypač naudinga jau dirbantiems socialinį darbą įvairiose įstaigose ir siekiantiems įgyti daugiau kompetencijų.
Atviro tarptautinio žmogiškosios raidos universiteto „Ukraina“ doc. dr. Iryna Ivanova pastebi, kad Šiaulių universitetui pavyko atrinkti stipriai motyvuotus dirbti socialinį darbą studentus. „Patyriau tikrą dėstymo džiaugsmą stebėdama studentų ir savo tobulėjimą, – dalijosi įspūdžiais I. Ivanova. Studentai ukrainiečiai grįžo iš Lietuvos prikaupę naujos studijų patirties, įvaldę nestandartinius studijų metodus, išlavinę specialiuosius gebėjimus. „Galima sakyti, kad apsikeitimas patirtimi įvyko“, – džiaugėsi dėstytoja.
Specialistų darbo niša – asmenys su negalia
SGNSF dekanės, jungtinės studijų programos rengimo darbo grupės vadovės prof. Ingridos Baranauskienės teigimu, viena iš priežasčių, lėmusių šios studijų programos atsiradimą, – socialinių darbuotojų poreikis mūsų visuomenėje. „Visuomenė sensta, jauni žmonės emigruoja, be to, visi norime gyventi gerovės valstybėje – įvairias socialines problemas tenka spręsti socialiniams darbuotojams. Tam tikslui Lietuvoje yra ne tik kuriama nauja socialinė sistema, nauji darbo metodai, bet ir turi būti rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai“, – pastebi fakulteto dekanė.
Socialinio darbo jungtinės studijų programos partneriu, anot prof. dr. I. Baranauskienės, neatsitiktinai pasirinktas Ukrainos universitetas. Fakulteto dekanė mano, kad specialistams, kurie specializuojasi negalės studijų srityje, gali būti įdomi ukrainiečių patirtis, sukaupta integruojant negalią turinčius studentus į savo Alma mater. „Jie turi sukūrę visą sistemą, ir mums yra ko iš jų pasimokyti“, – įsitikinusi dekanė.
Fakulteto profesorės dr. Elvyros Acienės teigimu, „nė vienas Lietuvos universitetas iš penkių, siūlančių socialinio darbo studijų programą, neruošia socialinių darbuotojų, galinčių padėti žmonėms su negalia. Čia yra Šiaulių universiteto niša, o parengta magistrantūros studijų programa yra išskirtinė. Tai suprasdami, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) ekspertai akreditavo programą maksimaliam laikotarpiui“, – akcentuoja programos savitumą prof. E. Acienė. Anot profesorės, kompetencijos turi būti pagrįstos socialiniais gebėjimais, nes empatija be žinių menkai guodžia.
Geros studijų ir specialistų perspektyvos
Jungtinė magistrantūros studijų programa parengta įgyvendinant Europos socialinio fondo agentūros remiamą SOCNET projektą.
„Esminis projekto tikslas buvo sukurti veiksnų jungtinį studijų programų įgyvendinimo modelį, padedantį ateityje pritraukti dar daugiau prestižinių užsienio šalių universitetų, galinčių studentams perteikti socialinio darbo metodų įvairovę ir prisidėti prie aukštojo mokslo studijų kokybės gerinimo“, – teigė SOCNET projekto vadovė Aistė Valaikienė.
Specialistės teigimu, Šiaulių universitetas sėkmingai įgyvendino jungtinę studijų programą, sukaupė nemažai tarptautinės patirties, buvo sudarytos sąlygos dėstytojams patobulinti profesines kompetencijas užsienio šalių (JAV, Danijos, Italijos, Suomijos) universitetuose, todėl atsivėrė didesnės programos tobulinimo ir plėtros galimybės siekiant pritraukti kitus užsienio šalių partnerius.
Studijų programa Socialinis darbas parengta atliepiant Europos Sąjungos aukštajam mokslui keliamus reikalavimus, todėl absolventams išduodami diplomai ir įgytas socialinio darbo magistro kvalifikacinis laipsnis suteikia galimybę sėkmingiau konkuruoti ne tik nacionalinėje, bet ir tarptautinėje darbo rinkoje.
Asmuo, įgijęs socialinio darbo magistro jungtinį kvalifikacinį laipsnį, gali dirbti vadybinį darbą, susijusį su socialinės veiklos (paslaugų) vystymo strategija, projektų rengimu, praktinį socialinį darbą įvairiose socialinio darbo institucijose, teikiančiose socialines paslaugas tiek valstybiniame, tiek ir nevyriausybiniame sektoriuose, mokslinių tyrimų institucijose ir programose, švietimo sistemoje.
Šią studijų programą baigusieji taip pat gali tęsti studijas trečiojoje pakopoje (doktorantūroje) bei dėstyti aukštojoje mokykloje, kadangi, išklausę atitinkamus modulius („Aukštosios mokyklos didaktika ir psichologija“, „Socialinio darbo dėstymo metodika“), absolventai įgyja teisę dirbti pedagoginį darbą.
Jungtinė studijų programa parengta atliepiant 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ tikslą ir uždavinius „Mokymosi visą gyvenimą kokybės gerinimas“ ir įgyvendinant Šiaulių universitete vykdomą projektą „II pakopos jungtinės studijų programos Socialinis darbas parengimas ir įgyvendinimas bendradarbiaujant su universitetu „Ukraina“ (SOCNET)“ Nr. VP1-2.2-ŠMM-07-K-02-069.
