Ar atsakingos institucijos apskritai žino, kokio masto problema yra alkoholis ir narkotikai tarp jaunimo? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, portalo lrytas.lt žurnalistas Arnoldas Lukošius bei Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
– Komisare, paaiškėjo, kad tyrimas dėl jaunos vilnietės mirties pradėtas tik šiandien, kuomet buvo paskelbtas faktas apie jos mirtį. Dabar vyksta kaltųjų paieška, stumdosi vieni nuo kitų. Kaip tai paaiškinti? Neaišku, kodėl iš karto nebuvo pranešta, kad ji dvi valandas kažkur gulėjo?
– Kuomet tyrimas įvyks arba turėsime daugiau informacijos, galėsime atsakyti į šį klausimą. Faktas yra tai, kad žmogaus pristatymas į ligoninę komos būsenos nereiškia nusikaltimo, policijos medikai neinformavo. Tik paaiškėjus aplinkybėms buvo pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Iš tos priežasties panašu, kad paaiškės, kaip viskas vyko ir kodėl.
– Medikai turbūt iš karto žinojo, kuo mergina buvo apsinuodijusi, jie darė testus. Šiandien jie paskelbė, kad tai buvo kokainas ir barbitūratai. Žinodami, kad tame renginyje kažkas vartojo, galbūt platino narkotines medžiagas, ar tai nebuvo pagrindas kreiptis iš karto?
– Tai galėtų būti pagrindas. Susitarimu su Sveikatos apsaugos ministerija policijai 100 proc. pranešama apie smurtą, kuomet žmogus su sužalojimais atvežamas į gydymo įstaigą. Apsinuodijimas kažkokiomis medžiagomis ne visada pranešamas policijai. Galbūt tvarka yra tobulintina ir keistina. Policija suinteresuota maksimaliai gauti visą informaciją apie daromą, padarytą ar galimai rengiamą padaryti nusikaltimą. Kuo greičiau sužinosime, kur kas vartoja narkotikus, tuo greičiau reaguosime. Šiuo atveju renginys buvo privačioje teritorijoje, nederinta su policija. Policija nesutiko išduoti leidimo, todėl, matyt, jis persikėlė į privačias erdves.
– Policija savo iniciatyva patruliuoti palei renginio vietą, prižiūrėti nenori, negali ar jiems ir nereikia?
– Policija gali, tačiau kišasi tiek, kad nepažeistų žmogaus teisių, laisvių arba tada, kai gauname informaciją. Narkotikų vartojimas yra vienas iš mūsų prioritetų, tačiau be tam tikro skundo mes ten nesikišam.
– Ar tokiais atvejais aiškinamasi, kaip tie kvaišalai pateko į teritoriją, kas juos pardavinėjo?
– Žinoma. Policija dirba trimis lygiais. Savivaldybės, apskritiniu ir valstybės lygmeniu. Aiškinamės, kaip konkrečiu atveju konkretūs narkotikai patenka į vieną ar kitą vietą, kaip patenka iš rajono į rajoną ir kaip jie patenka į Lietuvą. Stengiamės šitą problemą spręsti kompleksiškai.
– Ponia Mikutiene, kalbant apie tokius masinius renginius ir ieškant, kas yra labiausiai atsakingas už tai, kas ten vyksta, kaip yra pagal mūsų įstatyminę bazę? Ar ji pakankamai apibrėžia atsakomybės ribas?
– Kalbant apie narkotikus, mūsų įstatyminė bazė yra tvarkinga, gera ir griežta. Alkoholis yra kita tema. Man keista, kad vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis dabar turi olimpinę ramybę. Jeigu aiškiai pamatė, kokia yra situaciją, ministrui tereikia išleisti įsakymą su privalomu nurodymu savivaldybėse, kad jos savo vidinėse tvarkose pasitvirtintų, kad tos teisės, kurios galioja viešų erdvių renginiams, galiotų ir privačiose erdvėse. Čia buvo ne šeimos vakarėlis, ne 5 ar 10 žmonių buvo susirinkę.
Būtina policijos kontrolė. Kuo daugiau žiūrėsim žmonių teisių, prieisime iki absurdo. Europos Sąjungoje nuo 2005 m. atsirado virš 400 narkotikų rūšių, vien 2013 m. – 172 rūšys. Su tais iššūkiais susiduria visa Europa. Paštuose kontroliuojama tik 2 proc. siuntų, tai daro šunys, tačiau jie apmokyti tik su tradiciniais narkotikais. Galima gerai tikrinti festivalį, bet nematysi narkotikų, kuriuos prasineša. Reiktų patvirtinti standartus, turėti etalonus, aktyviau dirbti su interpolu, kad turėtume medžiagas ir jas būtų galima atpažinti.
– Komisare, ar įmanoma visus patikrinti?
– Iš tų 400 pasirodžiusių naujų medžiagų didesnės pusės standartų nėra. Buvom sulaikę tam tikras medžiagas, nes iš žvalgybinės informacijos žinojom, kad tai yra narkotikai, bet ekspertas negali pasakyti ar tai iš tiesų yra tas narkotikas, nes niekur pasaulyje negalima įsigyti to narkotiko standarto.
– (A. Lukošius) Bet jeigu kas nors tokio renginio metu, kur bus suvaryta visa policija, kitame rajone, iš kur policija buvo patraukta, vėl sukiš mergaitę į bagažinę, kas kels triukšmą, kad policija nedirba?
– Ar ši tragedija yra statistinis vienetas, ar tai lakmuso popierėlis, parodantis, kokia situacija yra tokiuose masiniuose renginiuose?
– (A. Lukošius) Tai, kad festivaliuose vartojami narkotikai niekas negali turėti jokių abejonių, tai tiesiog susieta su psichologija. Filmai tą pasakoja, knygose rašoma. Festivalių reklamose nuoširdžiai siūlyčiau uždrausti narkotikų naudojimo imitaciją – vitaminą C ar kokias nors dar nesąmones. Tai yra tyčinė imitacija ir tai yra nusikaltimas. Mums reiktų apsispręsti, ar mes gelbėjam žmonių gyvybes, ar bandom nubausti narkotikų pardavėjus ir žmones apsaugoti nuo narkotikų. Išgelbėt žmonių gyvybes yra daug paprasčiau. Jeigu medikai iš kart pranešinės, labai didelė tikimybė, kad kažkas, patyręs labai didelę problemą, išvis nesikreips į medikus ir jie neišgelbės to žmogaus. Per anksti pranešinėdami, galbūt, numarinsim daugiau žmonių.
– Kodėl nesikreips?
– (A. Lukošius) Dėl to, kad galvos, jog atvažiuos policija ir pasodins. Tokia yra realybė. Su ja galim kovoti arba ne. Turim auklėti nuo vaikystės. Muzikantai yra labai tolerantiški žmonės, aš daug sykių mačiau visus dalykus, kaip atrodo, bet pats niekada nevartojau. Dauguma žmonių festivalyje pavartoja narkotikų pirmą kartą.
– Ko jaunimas važiuoja į tokius festivalius?
– (A. Lukošius) Jie važiuoja smagiai praleisti laiko, patirti laisvę. O ten jau ką kiekvienas sugalvoja. – (D. Mikutienė) Aš paprašiau 60-ties savivaldybių visuomenės sveikatos biurų, kad būtų atlikti narkotikų testai mokyklose. Klaipėda turėjo puikų pavyzdį, jie rado, dirba su prevencinėmis programomis. Iš 60 savivaldybių atsiuntė tik 10, kitos nesiuntė bijodamos daryti. Vienoje savivaldybių iš 80 mėginių 8 buvo teigiami, kitoje iš 125 testų 40 buvo teigiamų, dar kitoje iš 270 – 55 teigiami. Tie narkotikų testai rodo intensyvumą ir jei jis yra aukštas, tai rodo, kad šitoje mokykloje yra platinami narkotikai. Nuo kitų metų, aš, kaip komiteto pirmininkė, kiekvienoje savivaldybėje prievarta padarysiu susitikimus su Narkotikų departamentu, kad mokytojai suprastų, kad tai ne gėda, kad atras, o prevencinė priemonė.
– Komisare, visa žiniasklaida mirgėjo įvairiausiomis nuomonėmis, kad užtektų valandą pastovėti ir patikrinti, ką įsineša masinių renginių lankytojai, ir būtų atrasta ne tik alkoholio, bet ir rimtesnių narkotinių medžiagų. Atrodo nėra nieko sudėtingo, reikia stovėti, kontroliuoti ir tikrinti.
– Esmė yra tokia, kad daugeliu atveju policija tai daro. Tai nėra daroma masiškai, nes viską darome pagal įstatymus. Jūs irgi neapsidžiaugtumėt, jei jus Gedimino prospekte sustabdytų ir pasakytų, kad mes be jokio pagrindo norime paieškoti ar jūs turite narkotikų.
– (D. Mikutienė) Per „Kultūros naktis“ būtumėte praėję ir turbūt pas kas antrą būtumėte atradę.
– Penktadienį ar šeštadienį vidurnaktį išėjus į miestą tikrai galima pamatyti paauglių, prisivartojusių nežinia ko.
– (E. Šileris) Pagal statistiką, apsvaigusių nuo narkotikų yra sulaikoma labai mažai. Man irgi buvo klausimas, kodėl. Atsakymas labai paprastas. Aparatas, nustatantis apsvaigimą nuo alkoholio yra alkotesteris, kurį gali nusipirkti. Tokio aparato su narkotikais nėra. Kiekvieną žmogų privaloma nugabenti į narkologinį centrą. Atliekamas tyrimas, kuris parodo tikimybę, bet atlikus kraujo, šlapimo testus jis ne vienu atveju buvo paneigtas. Dabar vieno žmogaus nugabenimas reiškia policininko išėmimą iš darbo trims valandoms.
– (D. Mikutienė) Jūs darėte naktinius patikrinimus klubuose?
– (E. Šileris) Be abejo darėm. Radom ir ne vienu atveju. Tik reiktų paneigti nuomonę, kad 100 proc. visuose klubuose pardavinėjama ir kad 100 proc. visi vaikšto prisivartoję narkotikų.
– (A. Lukošius) Galvoju, kad Lietuvai reiktų pasikeisti prioritetus. Bandom gaudyti vartojančius ar pardavinėjančius žmones, tai yra šapelio graibymas. Lietuva pagal savo potencialią padėtį, pragyvenimo lygį iš tikrųjų yra amfetamino gamintoja. Pirmiausia reikia atlikti normalią kontrolę. Tai yra energijos suvartojimo pokyčiai tolimuose kaimuose ir kiti dalykai. Mūsų kaimai dar neatrado to, bet labai aukšta rizika, kad taip geriantis kaimas atras ir amfetaminą, kuris yra labai pigus narkotikas. Festivaliai tada bus tik uogelės. Kitas dalykas yra auklėjimas, tai nėra tik paaiškinimas, kad narkotikai yra blogai. Į jį turi įeiti minimalus chemijos paaiškinimas, kad tų pačių raminančiųjų maišymas su aktyvuojamais yra tiesioginė mirtis.
– (E. Šileris) Sodinimas į kalėjimą yra tik kovojimas su pasekmėmis. Visas pasaulis sako, kad vienas euras ar doleris, įdėtas į prevenciją, atperka keturis tyrimus. Aiškinimas, prevencija, auklėjimas yra pats pagrindinis dalykas.
– Tai koks turi būti aiškinimas? Po šio įvykio atvirai kalbam, kaip pas mus linksminasi vadinamasi auksinis jaunimas ir kad narkomano portretas visai ne toks, kaip piešiamas.
– (D. Mikutienė) Pažiūrėkit, ką rodo per televiziją. 23 val. rodo filmą, kur atvirai uosto narkotikus, o žymėjimas N-7 arba N-14. Tai kur mes einam? Ir dar rodo per nacionalinę televiziją.
– (E. Šileris) Kiekviena tragedija yra neįkainojama, bet nė vienai pasaulio valstybei nepavyko nugalėti narkotikų. Turim maksimaliai investuoti į švietimą, prevenciją. Policija su tuo sutinka, skiriam beprotišką savo resursų dalį.
– Kodėl tokiuose renginiuose negalima uždrausti prekiauti alkoholiu?
– (D. Mikutienė) Tai gali padaryti savivaldybė, ji turi teisę neišduoti leidimo.
– (A. Lukošius) Jeigu festivalyje įvyksta tokia mirtis, gal toks veiksmas būtų prasmingas, kitu atveju tai tiesiogiai nužudytų festivalį. Žinom lietuvių įpročius, jie tiesiog nevažiuos į festivalį, o jei ir važiuos, galim būti tikri, kad visi valgys tabletes.
– (D. Mikutienė) Tai gal nereikia tokių festivalių, jeigu nemato nieko kito, kaip susileisti dozę ar išgerti alkoholio?
– (A. Lukošius) Festivaliai netapo tokie, jie atsivežė įpročius iš kitur.
– (D. Mikutienė) O kodėl festivaliai negali turėti mokomosios minties?
– (A. Lukošius) Gali, yra dainuojamosios poezijos festivalis.
