Šeima išskirtinį keltą puoselėja jau 80 metų

Du Neries krantus tarp Čiobiškio (Širvintų r.) ir Padalių (Kaišiadorių r.) kaimų jungiančiam keltui sukako 80 metų. Jis, žmones ir automobilius keliantis vien tik nešamas srovės, toks yra vienintelis šalyje.

Nei variklių, nei irklų neturintis, labiau plaustą primenantis keltas yra pripažintas Lietuvos technikos paveldu.<br>D.Zimblienės nuotr.
Nei variklių, nei irklų neturintis, labiau plaustą primenantis keltas yra pripažintas Lietuvos technikos paveldu.<br>D.Zimblienės nuotr.
Nei variklių, nei irklų neturintis, labiau plaustą primenantis keltas yra pripažintas Lietuvos technikos paveldu.
Nei variklių, nei irklų neturintis, labiau plaustą primenantis keltas yra pripažintas Lietuvos technikos paveldu.
Daugiau nuotraukų (2)

Daiva Zimblienė („Lietuvos rytas“)

Jul 2, 2015, 7:07 AM, atnaujinta Oct 28, 2017, 10:04 AM

Nei variklių, nei irklų neturintis, labiau plaustą primenantis keltas yra pripažintas Lietuvos technikos paveldu, o jo savininkas – vienintelis šalyje amatininkas, teikiantis tokias paslaugas.

Kaišiadoriškiai šį keltą vadina Padalių, širvintiškiai – Čiobiškio, o tikroji jo registracijos vieta yra Kaišiadorių rajono Žaslių seniūnijos Padalių kaimas.

Lynas neleidžia nuplaukti

Abiejose upės pusėse gyvenantiems žmonėms tai trumpiausias ir vienintelis kelias važiuojant iš Kaišiadorių į Čiobiškį. Jeigu kelto nebūtų, tektų daryti beveik 60 kilometrų lankstą.

9 metrų ilgio ir 7,5 metro pločio medinis keltas yra primityvus, 1935 metų konstrukcijos. Jį prilaiko ir pasroviui neleidžia nuplaukti tvirtas virš upės įtemptas plieninis lynas.

Keltas vairuojamas kartimi – ja vairai pasukami taip, kad upės srovė galėtų jį plukdyti iš vieno upės kranto į kitą.

Kelto plaukimo trukmė priklauso ir nuo vėjo krypties. Paprastai perkėlimas užtrunka apie 5 minutes. Kasdien nuo 8 valandos ryto iki 20 valandos dirbantis keltas vienu metu gali perkelti du lengvuosius automobilius arba vieną krovininį, kurio bendras svoris nėra didesnis nei 5 tonos.

Žiemai ištraukia ant kranto

„Keltas man yra brangi šeimos relikvija – tai senelio Jurgio ir tėvo Valento palikimas. Keltą, gavęs 3 tūkstančių litų paskolą, senelis sumeistravo 1935 metais ir turėjo jį apie dešimtmetį, kol pokario metais jis buvo susprogdintas.

Vėliau kelto veiklą atnaujino jį nacionalizavęs sovietinis kolūkis. Tėvui keltą iš kolūkio pavyko perpirkti 1991 metais.

Kol leido sveikata, keltą prižiūrėjo ir prie jo dirbo tėvas, o jam pasiligojus ši veikla atiteko man.

Keltą išlaikau daugiau iš idėjos, nes jo priežiūra ir eksploatavimas atima daug laiko, reikalauja nemažų investicijų.

Žiemą jį tenka ištraukti į krantą – dažyti, valyti, remontuoti“, – sakė kelto šeimininkas 47 metrų Gediminas Dzeventauskas.

Jis yra ir laivo kapitonas, ir jūreivis, ir bendrovės „Laminta“, kuriai priklauso keltas, direktorius.

Šeima atvyksta iš Kauno

„Darbas gal ir nėra itin sunkus, tačiau kasdien reikia laukti, budėti“, – kalbėjo vyras.

Už tai, kad gali puoselėti giminės tradicijas ir nenutraukti šios veiklos, jau trečiosios kartos keltininkas G.Dzeventauskas labiausiai yra dėkingas savo žmonai Rasai.

Kaune su vaikais 20-mečiu sūnumi Arnu ir 18-metėmis dukromis dvynėmis Ugne ir Urte gyvenanti moteris kiekvieną laisvadienį ir per atostogas skuba pas vyrą.

Jis tikisi, kad turint tokį didelį šeimos palaikymą keltas tikrai gyvuos dar daugybę metų ir, jei Dievas duos, jo vairą į savo rankas perims sūnus.

Darbymetis – savaitgalį

Šiokiadieniais paprastai tenka perkelti ne daugiau kaip po 2–4 automobilius. Būna, kad ir niekas neatvažiuoja. Keliautojų srautas pagyvėja savaitgaliais arba švenčių dienomis – tada vien automobilių perkeliama 15–20, o kartais ir iki 30.

„Savaitgaliais kai kurie žmonės čia atvažiuoja tiesiog paplaukioti pirmyn atgal, labai dažnai taip mėgsta pramogauti vestuvininkai.

Būna, atvažiuoja vyrai prabangiais automobiliais su navigacija ir išlipę griūva ant žemės – pradeda ieškoti kelto variklio.

Smagiai mus nuteikia ir užsieniečiai, kurie itin džiūgauja pamatę šią išskirtinę transporto priemonę, kuri nenaudoja nei jokių degalų, nei elektros energijos“, – pasakojo G.Dzeventauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.